Julianas Lesnevskis
| Julianas Lesnevskis lenk. Juljan Liesnewski | |
|---|---|
| Gimė | 1832 m. Liublino vaivadija, Lenkijos Karalystė |
| Mirė | 1863 m. birželio 10 d. (~31 metai) Vilnius, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus Rasų kapinių koplyčioje |
| Tėvas | Pavelas Eustachijus Lesnevskis |
| Motina | Marijona Lechnerovičiūtė |
| Veikla | rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis |
| Alma mater | Marymonto Agronomijos institutas |
Julianas Lesnevskis (lenk. Juljan Liesnewski 1832 m. Liublino vaivadija, Lenkijos Karalystė – 1863 m. birželio 10 d. Vilnius, Rusijos imperija) – rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Julianas Lesnevskis gimė 1832 m. Liublino gubernijoje smulkaus bajoro, pedagogo šeimoje. Julianas Lesnevskis baigė Agronomijos institutą Marymonte (dabartinės Varšuvos dalis). 1862 m. Lesnevskis buvo priimtas dirbti kunigaikščio S.Grabovskio Didžiųjų Mažeikių dvaro valdytoju. Išgirdęs sukilėlių manifestą, Julijanas Lesnevskis atleido dvaro valstiečius nuo prievolių, panaikino lažą. Jis persirašė manifestą, nuorašus įteikė dvaro ekonomams. Apie tai sužinojo caro valdžia. J.Lesnevskis buvo suimtas. Jis buvo nuvežtas kalėti į Lydą. Buvo atliekamas tyrimas, vyko apklausos. Tyrimo medžiaga buvo perduota Vilniaus Politinių bylų tardymo komisijai. Karo lauko auditoriatas Julianą Lesnevskį už sukilėlių manifesto platinimą ir valstiečių kurstymą prisidėti prie 1863 m. sukilimo, 1863 m. gegužės 7 d. nuteisė mirties bausme, sušaudant ir konfiskuojant turtą. Nuosprendį konfirmavo Michailas Muravjovas.[1][2]
Julianas Lesnevskis buvo sušaudytas 1863 m. birželio 10 d. 10 val. Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje.[1][3][4]
Palaikai slapta buvo užkasti Vilniaus Gedimino kalno tvirtovėje. 2017 m. aptikti vykdant Gedimino kalno tvirtinimo darbus. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Sudarytoja Tamara Bairašauskaitė. 1863 -1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-031-8.
- ↑ Glausta Juliano Lesnevskio biografija. [1]
- ↑ Sigita Zumerytė. Vilniuje visuomenei bus atidarytas pastatas, kuriame kalėjo sukilimo dalyviai, 2019. [2]
- ↑ Dalia Gudavičiūtė. Sukilimo didvyrių likimai: kraupios egzekucijos Lukiškių aikštėje, vienas pakartas net dukart, 2019. [3]
- ↑ 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinių laidotuvių ceremonija[neveikianti nuoroda]. kam.lt