Gėlainių miškai
55°38′40″ š. pl. 24°17′15″ r. ilg. / 55.64444°š. pl. 24.28750°r. ilg. Gėlainių miškai – miškai Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 7 km į pietus nuo Panevėžio, 1,5 km į rytus nuo Upytės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 3050 ha, mišku apaugę 2700 ha. Valstybinės reikšmės miškų 30 %; priklauso Panevėžio miškų urėdijai, Upytės girininkijai. Sudaro Gėlainių ir Radikonių miškai. Per Gėlainių miškų šiaurės rytų dalį teka Nevėžio kairysis intakas Molaina ir jos dešinysis intakas Gardinas. Paviršius lygus.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Augavietės derlingos ir labai derlingos, laikinai įmirkusios. 99 % miškų yra ūkiniai, 1 % apsauginiai. Kultūrinės kilmės medynų 9 %. pušynų yra 45 %, eglynų 22 %, beržynų 15 %, uosynų 7 %, drebulynų 6 %, baltalksnynų 3 %, ąžuolynų ir juodalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 40 %, bręstantys 25 %, brandūs 10 %. Medynų vidutinis amžius 56 m., bonitetas 1,7, skalsumas 0,72, tūris 214 m³/ha. Yra juodųjų gandrų, gervių ir kt. saugomų gyvūnų bei augalų.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1944–1953 m. sovietų valdžios metais Gėlainių miškuose veikė Lietuvos partizanų Vyčio apygardos būriai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Gėlainių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 493 psl.