Džordži Abadžijev
Abadžijev Džordži (adapt. Džordžis Abadžljevas g. 1910 m. spalio 7 d. Doiranas – m. 1963 m. rugpjūčio 2 d. Skopjėje) – Makedonijos rašytojas, istorikas.
Jis yra makedonų pradininkas istorinės tematikos literatūroje[1].
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1918 metais emigravo į Bulgariją, o vėliau persikėlė į Graikiją. Sofijoje studijavo teisę, suorganizavo makedonų literatų būrelį. Per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo Bulgarijos pasipriešinimo judėjime. 1948 metais grįžęs į Makedoniją įsitraukė į politinę veiklą. Debiutavo bulgarų kalba parašytais vaizdeliais ir reportažais. Parašė istorinių romanų ir apysakų. Žymiausias istorinis romanas – „Dykuma“ (Pustina) 1961 m.
Romanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Izgrev (1951 m.)
- Posledna sredba (1953 m.)
- Aramisko gnezdo (1954 m.)
- „Dykuma“ Pustina (1961 m.)
- Balkanske vojne (1972 m.)
Literatūra
- ↑ Siasys Sabonis. Abadžijev Džordži. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001