Estijos geležinkeliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Eesti Raudtee)
Estijos geležinkeliai
Originalus pavadinimasest. Eesti Raudtee
FormaAB
Prekybos simbolisEVR
Įkurta1918 m.
Centrinė būstinėTelliskivi 60/2,
15073 Talinas
Aptarnaujama teritorija Estija
Svarbiausi darbuotojaiCEO Kaido Zimmermann
PaslaugosGeležinkelių operavimas, krovinių gabenimas
Savininkas (-ai)Estijos Respublika
Darbuotojų672 (2020)[1]
TinklalapisEVR.ee
Estijos geležinkeliai (mėlynai)
Talino-Baltijos geležinkelio stotis (2020)
Keleivinis traukinys Tartu (2021)

Estijos geležinkeliai – didžiausia Estijos geležinkelių bendrovė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1870 m. lapkričio 5 d. Estijos geležinkeliais pajudėjo pirmas traukinys. Atidarytas judėjimas linijoje Paldiskis-Talinas-Narva-Gatčina. Tais pačiais metais ruožas sujungtas su Peterburgo-Varšuvos geležinkeliu.

1877 m. iš Tapa išvyko pirmas traukinys į Tartų, 1887 m. tapo įmanoma pratęsti savo kelionę iki Valgos, kur geležinkeliai jungdavosi su Rygos-Pskovo linija. 1896 metais buvo pastatytas pirmas siauros vežės (750 mm) geležinkelis nuo Valgos iki Piarnu, o sekančias metai buvo atidrytas Mõisaküla – Viljandi ruožas, o iš tenais geležinkeliai tęsėsi per Paide į Talino uostą. Nuolatinis judėjimas tarp šių miestų prasidėjo nuo 1901 metų.

Savarankiška bendrovė (EVR) buvo paskelbta 1918 metais. 1931 metais buvo pastatytas plačios vežės geležinkelis Tartu-Petseri. 1940 metais Estijos Geležinkeliai buvo pajungti į TSRS geležinkelių tinklą. Tais metai Estijos Geležinkeliams priklausančių kelių ilgis sudarė 1447 km, iš jų 772 km buvo plačios vežės ir 675 – siauros vežės geležinkeliai.

1992 m. sausio 1 d. įregistruota valstybinė akcinė bendrovė „Eesti Raudtee“ tapo šalies geležinkelių operatoriumi. Tais pačais metais buvo atstatyta narystė Tarptautinėje Geležinkelių Sąjungoje (UIC), EVR įstojo į OSŽD. 2001 m. rugpjūčio 31 d. 66% bendrovės turto po privatizacijos parduota firmai Baltic Rail Services (BRS).

2007 m. sausio 9 d. geležinkeliai nacionalizuoti, EVR išpirkta valstybės nuosavybėn.

Infrastruktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keliai ir statiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrovei priklauso 691 km 1520 mm vėžės kelių, iš jų 132 km – elektrifikuoti.

Riedmenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrovei priklauso:

Be to EVR naudoja kelias geležinkelio priežiūros ir smulkaus remonto mašinas, drezinas DGKu ir t. t.

Struktūra ir valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukščiausiu bendrovės organu laikomas Bendras Susirinkimas, kuriam pavaldi Bendrovės Taryba. EVR Valdybos pirmininkas (nuo 2007 m. Sausio 12 d. – Kaido Simmermann) ir Vidaus Audito skyrius yra pavaldus tik Tarybai.

Valdybos pirmininkas dirba su 3 Valdybos nariais, atsakingais už Teisinius klausimus, Finansus ir Rinkotyrą. Tiesiogiai Valdybos pirmininkui yra pavaldus 6 departamentų direktoriai – Infrastruktūros valdymo, Transporto, Personalo valdymo, Infotechnologijų, Riedmenų priežiūros, Apsaugos ir Eismo saugumo.

Riedmenų priežiūros departamentui pavaldūs ir Tapa Depai.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]