Vera Matora-Tauragienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vera Matora-Tauragienė (g. 1938 m. rugsėjo 10 d. Orlove, Kirovo sritis, Rusija) – Lietuvos choro dirigentė ir pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su tėvais apsigyvenusi Kaune, 19411944 m. kalinta Kauno žydų gete ir Ežerėlio koncentracijos stovykloje.

19491954 m. mokėsi Kauno vaikų muzikos mokykloje skambinti fortepijonu (mokyt. S. Langevičienė). 19561961 m. choro dirigavimo mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos technikume (dėst. Benediktas Mačikėnas). 1961–1967 m. choro dirigavimo studijas neakivaizdiniu būdu tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. Jono Motiekaičio klasė).

19621964 m. Kauno karininkų namų vaikų muzikos mokyklos fortepijono mokytoja ir „Drobės“ fabriko mišriojo choro vadovė, vėliau – miesto ligoninės vokalinio ansamblio vadovė.

Nuo 1968 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos koncertmeisterė, vėliau – choro dirigavimo dėstytoja, 19691990 m. mokyklos merginų choro vadovė ir mišriojo choro chormeisterė-dirigentė. Pastarąjį kolektyvą padėjo parengti valstybiniams egzaminams, konkursams ir dainų šventėms.

Nuo 1987 m. kurį laiką buvo Respublikinio moksleivių estetinio metodinio centro tautinių šokių „Voruta“ vokalinės grupės vadovė. 1990 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje subūrė 30 moksleivių kamerinį mišrųjį chorą „Cantus“ ir iki 1997 m. jam kūrybiškai vadovavo.

Choras parengė įdomių kūrinių (dauguma lietuvių kompozitorių) programą, nemažai koncertavo ir dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. 1991, 1992 m. – Anglijoje (Llangollen) ir 1993 m. – Ispanijoje (Cantonigros) tarptautiniuose chorų konkursuose jis pelnė antrąsias premijas, 1994 m. dalyvavo chorų festivalyje Graikijoje (Atėnuose), koncertavo Vokietijoje, 1995 m. dainavo chorų festivalyje Italijoje, 1996 m. tarptautiniame chorų konkurse Ispanijoje (Cantonigros) laimėjo dvi trečiąsias vietas.

Nuo 1993 m. Vilniaus konservatorijos mokymo dalies vedėja. Nuo 1995 m. Lietuvos muzikų draugijos narė. Pedagogė išugdė apie 40 jaunųjų chorvedžių. 1997 m. suteiktas vyr. dėstytojos vardas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]