Serbentinė pumpurinė kandis
| Lampronia capitella |
|---|
 Serbentinė pumpurinė kandis (Lampronia capitella) |
| Mokslinė klasifikacija |
Serbentinė pumpurinė kandis (Synanthedon tipuliformis) – serbentinių makštinių kandžių (Prodoxidae) šeimos drugys, plačiai paplitęs serbentų kenkėjas. Lietuvos individualiuose soduose serbentinė kandis masiškai pradėjo kenkti 1981 metais. 1983−1986 m. pradėjo plisti ir pramoninėse plantacijose. Serbentinės kandies pažeisti pumpurai pavasarį neišsprogsta, ištisi ūgliai ir šakos nudžiūsta, kiti vasarą išskleidžia pavienius lapus. Pavasarį serbentinės kandies pažeisti serbentai būna plonomis šakomis ir atrodo tarsi nudeginti.
Serbentinės purpurinės kandies vikšrai žiemoja baltuose kokonuose, po žievės atplaišomis ir dirvos paviršiuje. Anksti pavasarį jie palieka žiemojimo vietas ir įsigraužia į pumpurus. Pažeistų pumpurų paviršiuje matyti krūvelės ekskrementų trupinėlių, sukibusių voratinklio siūleliais. Vienas vikšras per savo gyvenimą sunaikina 3−7 pumpurus. Vikšrai – 7-8 mm ilgio, padengti smulkutėmis karpelėmis su šviesiais plaukeliais. Jauni vikšrai būna raudonos, o užaugę žalios spalvos. Lėliukėmis vikšrai virsta gegužės mėn. I dekadoje. Lėliukių randama dirvos paviršiuje po krūmais, rečiau – pažeistuose pumpuruose. Serbentams baigiant žydėti, praėję lėliukės stadiją, pasirodo suaugėliai – drugiai. Jie išskleistais sparnais – 13-17 mm pločio. Priekiniai sparnai gelsvai rudi, su dviem balsvai gelsvomis dėmelėmis ir skersine juostele. Patelės kiaušinius deda į žalias uogų užuomazgas. Išsiritę vikšrai įsigraužia į uogos vidų ir ten maitinasi išgrauždami jaunas sėklas. Maitindamiesi uogomis, vikšrai būna raudonos spalvos. Pažeistos uogos anksčiau už kitas prinoksta ir dėl to lengvai pastebimos. Vikšrai iš pažeistų uogų išlenda žiemoti. Taigi kenkėjas daro dvigubą žalą – pažeidžia pumpurus ir uogas.
Įvairias serbentų veisles kandis pažeidžia nevienodai. Jų išplitimą nulemia keletas faktorių: pavasarį – oras, dirvos drėgmė, veislių atsparumas ir ankstyvumas, krūmų tankumas ir kt. Tačiau ypač gausu kandžių ant senų, apleistų ir nuskurusių krūmų. Gausu jų ir ten kur po krūmais nepurenama dirva.[1]
Kovos priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kasmet anksti pavasarį apgenėti krūmus, pašalinti pažeistas šakas, nepalikti kelmų (pjauti prie pat žemės), nelaikyti tankių krūmų.
Serbentų krūmus purkšti tabako nuoviru arba dulkinti tabako dulkėmis.
Augalus patręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Krūmus auginti tol, kol jie būna produktyviausi (iki 10 metų). Vėliau juos reikia arba atnaujinti, arba išnaikinti ir, laikantis sėjomainos, sodinti naujus.
Sodinti tik sveikus, kenkėjų nepažeistus sodinukus.[1]