Ligūrai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Italijos tautos VI a. pr. m. e.

Ligūrai (lot. Ligures; sen.gr. Λίγυες, Λίγυρες) – senovinė tauta, kurios pavadinimu buvo pavadintas istorinis Europos regionas Ligūrija.[1]Prieš romėnų valdymą Ligūrija apėmė Šiaurės Italiją ir Pietų Galiją. Manoma, kad apie 2000 m. pr. m. e. ligūrai gyveno dar didesnėje teritorijoje, kuriai priklausė Katalonijos ir Toskanos sritys.[2][3][4]

Pagal Plutarchą ligūrai save vadino ambrones 'vandenų žmonės'. Ligūrų gyventos žemės apima dabartinę Italijos sritį Ligūriją, šiaurės Toskaną, dalį Austrijos (Norikas), Pjemontą, dalį Emilijos-Romanijos, dalį Lombardijos, dalį pietryčių Prancūzijos.

Paminėjimai klasikinėje literatūroje ir vietovardžiai rodo, kad ligūrų tauriskių (Taurisci) įtaka siekė centrinę Italiją. Hesiodas VI a. pr. m. e. pradžioje rašė, kad ligūrai buvo viena iš trijų barbarų tautų, kurios supa žinomą pasaulį: ligūrai – iš vakarų, skitai – iš šiaurės, etiopai – iš pietų.
Avienas (Avienus) IV a. pr. m. e. kelionės aprašymo vertime rašė apie ligūrų valdžią, siekusią net Šiaurės jūrą, nors vėliau juos iš ten išstūmė keltai. Ligūrų vietovardžiai aptikti Sicilijoje, Ronos slėnyje, Korsikoje, Sardinijoje.

Iki šiol nežinoma, ar jie buvo vietiniai gyventojai, gyvenę iki atvykstant indoeuropiečiams, ar atskira indoeuropiečių atšaka, gimininga italikams ir keltams, ar keltų ar italikų atšaka. Buvo keliama mintis, kad ligūrai ir lepontijai buvo giminingi. Kita hipotezė teigia, kad ligūrai kilę Betikoje (šiuolaikinė Andalūzija),

Ligūrus asimiliavo romėnai ir galai.

Ligūrų gentys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovės istorikai paminėjo nemažai ligūrų genčių:

  • apuanai (Apuani)
  • bagienai (Bagienni ar Vagienni)
  • briniatai (Briniates)
  • kerdiciatai (Cerdiciates)
  • komonai (Commoni)
  • deciatai (Deciates)
  • euburiatai (Euburiates)
  • friniatai (Friniates)
  • garulai (Garuli)
  • herkatai (Hercates)
  • ilvatai (Ilvates)
  • ingaunai (Ingauni)
  • intemelijai (Intemelii)
  • lapicinai (Lapicini)
  • levai (Laevi)
  • maricai (Marici)
  • oksibijai (Oxybii)
  • statielai (Statielli)
  • sueltrai (Sueltri ar Suelteri)
  • taurinai (Taurini ar Taurisci)
  • tigulai (Tigulli ar Tigullii)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Maggiani, Adriano (2004). „Popoli e culture dell'Italia preromana. I Liguri“. Il Mondo dell'Archeologia (italų). Rome: Treccani editore. Nuoroda tikrinta 2019 m. rugsėjo 14 d. „Alla relativa abbondanza delle fonti letterarie circa queste popolazioni, che una parte della critica storiografica di tradizione ottocentesca voleva estese dal Magra all'Ebro, non corrisponde un panorama archeologico altrettanto ricco, che anzi, anche all'interno della Liguria storica, è ben lungi dal presentare caratteri unitari.“
  2. https://www.britannica.com/topic/Ligurian
  3. Francisco Villar, Los Indoeuropeos y los origines de Europa: lenguaje e historia, Madrid, Gredos, 1991,
  4. "Ligures en España" Martín Almagro Basch