Ženšenis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Panax
Amerikinis ženšenis (Panax quinquefolium)
Amerikinis ženšenis (Panax quinquefolium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Aralijiniai
( Araliaceae)
Gentis: Ženšenis
( Panax)


   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ženšenis (Panax) – aralijinių (Araliaceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra 11-12 lėtai augančių daugiamečių augalų rūšių, pasižyminčių stambia šaknimi.

Ženšenis auga Šiauriniame pusrutulyje Rytų Azijoje (daugiausia šiaurės Kinijoje, Korėjoje ir Rytų Sibire).

  • Amerikinis ženšenis (Panax quinquefolium) turi didelę paklausą Azijoje, nes turi du kartus daugiau veikliosios medžiagos – ženšenosidų. Todėl daugiau nei 85 % Amerikoje užauginamo ženšenio yra eksportuojama į Aziją. Šiaurės Amerikoje vietiniai gyventojai ženšenį naudoja tūkstančius metų, tuo tarpu europiečiai-imigrantai jį pradėjo vartoti apie 1700 m. Šiaurės Amerikoje geriausias ženšenis išauginamas Viskonsino (JAV) ir Ontario (Kanada) valstijose.
  • Kininis ženšenis, dar vadinamas „baltuoju“ ženšeniu (Panax ginseng) gydymo požiūriu laikomas veiksmingiausiu. Jis auga Šiaurės Kinijoje, Korėjoje, Mandžiūrijoje, Vietname, Primorės krašte Rusijoje, Himalajuose. Pietų Kinijoje auga ir kita ženšenio rūšis Panax pseudoginseng, o JaponijojePanax Japonicum. Azijietiškasis ženšenis turi stipresnį gydomąjį poveikį negu amerikietiškasis ir vartoti jį galima tik su pertraukomis.
  • Tariamasis ženšenis (Panax pseudoginse)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ženšenis brandina skaisčiai raudonas uogas, tačiau vartojamos tik jų šaknys, kurių pavadinimas, išvertus iš originalo kalbos, reiškia „žmogaus šaknis“ (savo formą primena žmogaus kūną).

Šio augalo šaknis jau tūkstančius metų naudojama liaudies medicinoje. Jis minimas seniausiuose kinų medicinos raštuose kaip seniausias vartojimo tradicijas turintis vaistinis augalas, tonizuojantis skrandžio veiklą, gerinantis smegenų veiklą, turi įtakos ilgesnei gyvenimo trukmei. Apie gydantį ženšenio poveikį žinojo ir senieji Šiaurės Amerikos gyventojai – indėnai, jie vartojo šiame žemyne augančią ženšenio atmainą – Panax quinquefolium. Tame pat žemyne auga ir Panax Trifolium.

Manoma, kad Panax ginseng buvo atrastas prieš 5000 metų Mandžiūrijos kalnuose Kinijoje. Matyt, iš pradžių jis buvo naudojamas kaip maistas, tačiau netrukus pradėtas vertinti kaip jėgų suteikiantis ir atjauninantis augalas.

Farmakologinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ženšenio šaknys

Ženšenio sudėtyje yra visas kompleksas veikliųjų medžiagų: eterinių ir kitų aliejų, fermentų, mikroelementų, C ir B grupės vitaminų, fitoestrogenų, cukrų, pektinų, daug krakmolo, ekstrakcinių bei kitų medžiagų. Gydomąjį poveikį lemia triterpeniniai saponinai.

Pagrindinė ženšenio savybė – tonizuojamasis poveikis. Ženšenis didina dopamino ir noradrenalino kiekį galvos smegenų kamiene, pasižymi antistresinėmis, adaptogeninėmis savybėmis, kurios padeda organizmui prisitaikyti ir apsisaugoti nuo nepalankių vidinių bei išorinių veiksnių: didina darbingumą, mažina nuovargį. Ženšenis veiksmingas įvairių asteninių būklių – neurozės, nemigos metu.

Ženšenio poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai nėra vienareikšmis: manoma, kad jis neturi įtakos, kai arterinis kraujospūdis yra iki 200 mm Hg. Kaip antioksidantas, ženšenis saugo širdį ir kraujagysles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Ženšenis mažina bendrąjį cholesterolio ir trigliceridų kiekį, didina vadinamojo „gerojo“ cholesterolio kiekį ir taip apsaugo nuo aterosklerozės bei trombų susidarymo. Turi ir antiagregacinį poveikį.

Dėl ženšenio sudėtyje esančių polisacharidų jis turi imunomoduliacinį poveikį, t. y. aktyvina leukocitų, fagocitų ir makrofagų veiklą prieš įvairius svetimkūnius: bakterijas, virusus, grybelius. Rekomenduojama vartoti kaip pagalbinę priemonę tuberkuliozei gydyti bei jos remisijos laikotarpiui. Tyrimais buvo nustatyta, kad azijietiškasis Panax Ginseng C. A. Meyer mažina kai kurių piktybinių navikų atsiradimą.

Dėl adaptogeninių ir imunomoduliacinių savybių ženšenį rekomenduojama vartoti po sunkių ligų, chirurginių procedūrų, įvairios kilmės komplikacijų, po ilgo fizinio ir emocinio nuovargio – didėja pagrindinių fiziologinių sistemų atsparumas.

Ženšenio vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ženšenis svarbus pagyvenusiems žmonėms. Kaip tonikas ir adaptogenas jis gerina fizinę būklę, atsparumą stresui, su amžiumi susijusius organizmo pokyčius. Be to, augalas gerina deguonies pasisavinimą smegenyse ir saugo nuo senatvinės demensijos, Alzheimerio ligos ar net smegenų išemijos.

Rytų medicina teigia, kad tinkamiausias ženšenio vartojimo laikas – ruduo ir žiema. Geriausias ženšenio preparatų „bendrasis stiprinantis“ poveikis būna vartojant jį kartu su kitais žmogaus gyvybinei veiklai būtinais komponentais: vitaminais, mikroelementais. Bendras poveikis aktyvina organizmo biocheminius procesus, gerėja metobolizmas, ryškiau atsiskleidžia ženšenio ekstrakto poveikis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]