Šventoji sąjunga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šventoji sąjungaAustrijos, Rusijos ir Prūsijos valdovų sąjunga, įsteigta 1815 m. rugsėjo mėnesį.[1] Jos pagrindiniai tikslai buvo garantuoti Vienos kongreso (1814–1815) nutarimų laikymąsi, pašalinti galimybę juos keisti ateityje bei neleisti kilti naujiems karams ir revoliucijoms.

Šventoji sąjunga buvo įkurta tuometinio Rusijos imperatoriaus Aleksandro I iniciatyva. Monarchai garantavo paramą vieni kitiems, galėjo ginklu kištis į kitų sąjungos valstybių reikalus, ginklu slopinti Europoje kilusias revoliucijas. Šventąją sąjungą sudarė Austrija, Prūsija ir Rusija. Anglijos parlamentas sąjungos nepatvirtino.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Šventoji sąjunga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 366 psl.