Šventas (Zarasų r.)
| Šventas | |
|---|---|
 Švento ežero krantas
| |
| Vieta | Zarasų raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 4,335 km² |
| Kranto linijos ilgis | 10,38 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 6,38 m |
| Didžiausias gylis | 18,2 m |
| Įteka | bevardis upelis |
  Šventas | |
| Koordinatės | 55°36′47″ š. pl. 26°17′55″ r. ilg. / 55.61306°š. pl. 26.29861°r. ilg. |
Šventas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone, apie 4 km į pietvakarius nuo Smalvų. 1998 m. įsteigtas Švento botaninis draustinis, patenka į Gražutės regioninį parką.
Tai vandenskyrinis nenuotakus ežeras. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 3 km, plotis iki 2,14 km. Altitudė 157,9 m. Dubuo susidaręs ledo luistavietėje, ežero gylis siekia 18,2 m. Krantai vingiuoti, sausi, žemi. Šiaurėje dubens šlaitai aukšti, pietryčiuose ir vakaruose lėkšti bei apaugę mišku. Ežerą supa Tumiškės, Gailiutiškės, Taboro, Sausašilio miškai. Baseino pelkėtumas – 6,6 %.
Ežero viduryje dugnas duobėtas, jį dengia dumblingas sapropelis. Atabrade – smėlis (iki 1 m gylio), vietomis veši nendrės. Ežero vanduo laikomas vienu skaidriausių ir švariausių Lietuvoje.
Tai benuotekis ežeras, unikalus vandens lygio svyravimais, priklauso Šventosios upės baseinui. 1938–1975 m. ežero vandens lygis nuseko 2,7 m[1]. Ežero apylinkėse nebuvo vystoma žemdirbystė. Šiuo metu rekreacinis turizmas leidžiamas, tačiau su apribojimais (pvz., draudžiama apsistoti su nakvyne).
Prie Švento esantys kaimai: Pašventė, Kazeriškės, Girutiškė II, Kaziūriškės. Pietiniu krantu eina riba su Ignalinos rajonu.
Ežerėvardis kilęs iš žodžio šventas ('pašvęstas, šventintas'),[2] nors pirminė jo reikšmė gali būti 'šviesus'.[3][4]
Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasakojama, kad kadaise ežero vietoje stovėjusi bažnyčia, tačiau vėliau išsiveržęs vanduo apsėmęs šventyklą ir apylinkes, tad vietoje maldos namų atsiradęs Šventas ežeras.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šventas (Zarasų r.). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 236
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 337
- ↑ Владимир Николаевич Топоров. Об одном архаичном индоевропейском элементе в древнерусской духовной культуре – *svęt-. Iš: Языки культуры и проблемы переводимости. Москва: Наука, 1987.
- ↑ Dainius Razauskas. Lietuviškosios šventumo sąvokos kilmė. Liaudies kultūra, 2016, Nr. 4 (169), p. 13–18