Šlavantėlis
| Šlavantėlis | |
|---|---|
| Vieta | Lazdijų raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 0,575 km² |
| Kranto linijos ilgis | 4,25 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 9,37 m |
| Didžiausias gylis | 28,1 m |
| Įteka | Murgų upelis, Š-1 |
| Išteka | Šlavantėlė |
  Šlavantėlis | |
| Koordinatės | 54°07′32″ š. pl. 23°39′25″ r. ilg. / 54.12556°š. pl. 23.65694°r. ilg. |
Šlavantėlis – ežeras pietvakarių Lietuvoje, Lazdijų rajone, apie 3 km į šiaurės vakarus nuo Veisiejų, 0,6 km nuo pietinio Šlavanto galo, Veisiejų regioniniame parke, Balsio kraštovaizdžio draustinyje (nuo 1974 m.). Nusidriekęs iš šiaurės į pietus 1,16 km, plotis iki 0,8 km. Altitudė 123,1 m. Giliausia ežero vieta yra 28,1 m gylio. Pietuose įsiterpia pusiasalis ir 0,45 ha sala ir atskiria pietvakarinę įlanką. Krantai pietuose ir pietryčiuose pelkėti (Gailyno pelkė), žemi, o šiaurėje, šiaurės vakaruose ir šiaurės rytuose aukštoki. Aplink Šlavantėlį daugiausia dunkso miškai (Rūdos miškas).
Rytuose į Šlavantėlį įteka Š-1 upelis iš Liūnelio ežero, o vakaruose – Murgų upelis iš Šlavanto ežero. Pietuose išteka Šlavantėlė – į Ančios ežerą.[1] Ežero pratakumas 203 % per metus.
Greta pietinio Šlavantėlio kranto įsikūrę Kalveliai. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, KTU poilsiavietė.
Ežero vardas yra mažybinis vedinys iš Šlavantas, kuris kildinamas nuo žodžio šluoti (šlavu, šlaviau; „braukti, valyti su šluota“).[2]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Szlawantelis. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 5 psl. (lenk.)
- ↑ Šlavantėlis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 211
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.