Šiaulių sanatorinė mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaulių sanatorinė mokykla
[[Vaizdas:|Šiaulių sanatorinė mokykla herbas|center|100px]]
[[Vaizdas:|Šiaulių sanatorinė mokykla|250px]]
Adresas K. Kalinausko g. 17, Šiauliai
Direktorius(-ė) Lijana Giedraitienė
Mokinių skaičius 126
Įkūrimo data 1970
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 35

Šiaulių sanatorinė mokykla – valstybinė sanatorinė dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Šiauliuose, K. Kalinausko g. 17, vykdanti pradinio, pagrindinio ir papildomo specialiojo ugdymo programas lietuvių kalba judesio ir padėties sutrikimų turintiesiems vaikams. Įstaigos kodas 190983964. Šiaulių m. savivaldybė (nuo 2010 m.).

Mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiaulių sanatorinė mokykla įkurta 1970 m. ir yra vienintelė mokykla respublikoje, kurioje gydomi ir mokomi vaikai, sergantys skolioze (stuburo iškrypimu), stuburo osteochondropatija, krūtinės ląstos deformacijomis, neurologiniais ir kt. susirgimais. Į mokyklą gydytis ir mokytis priimami 6-17 metų (1-10 klasės) vaikai iš visos respublikos, turintys gydytojų ortopedų, gydytojų neurologų siuntimą. Gydoma konservatyviu kompleksiniu būdu: gydomoji kūno kultūra, plaukimas, masažas, fizioterapija. Didelis dėmesys gydymo metodikoje skiriamas grūdinimui, aeracijai. Mokykla taip pat turi internato savybių - mokykla turi savo bendrabutį, kuriame mokiniai miega per naktį ir ilsisi dieną, o pamokų ruoša taip pat vyksta mokykloje. Į mokinių dienos grafiką yra įtrauktas ir dienos poilsis (pietų miegas).

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aleksandras Jonaitis (nuo mokyklos įsteigimo iki 1991-08-31).
  • Vanda Tarasovienė (nuo 1991-09-01 iki 2014-07-15).
  • Viktoras Norkus (l.e.d.p. nuo 2014-07-16 iki 2015-11-08).
  • Lijana Giedraitienė (nuo 2015-11-09 iki dabar).

Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu mokykloje mokosi apie 100-120 mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat su įvairiomis ligomis ir įvairiu išsilavinimu.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]