Sostinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Valstybės sostinė (liet. nuo Sostas) – valstybės suvereno rezidavimo vieta (demokratijose – parlamento, monarchijose – monarcho). Paprastai sostinė ir vyriausybės rezidavimo vieta sutampa, nors yra ir išimčių, pavyzdžiui, Nyderlandai (sostinė Amsterdamas, vyriausybės rezidencija Hagoje). Paprastai valstybės sostinė įvardinta įstatymuose.

Sostinėmis dažnai vadinami ir teritorinių administracinių vienetų centrai. Žodis taip pat naudojamas nurodant tam tikros veiklos centrą, pvz., „kultūros sostinė“, „pramogų sostinė“.

Sostinė dažniausiai įvardijama valstybės konstitucijoje[1]. Dažniausiai valstybinės valdžios ir sostinės vieta sutampa, nors yra ir išimčių, pavyzdžiui, Olandijos konstitucinė sostinė yra Amsterdamas, parlamentas, vyriausybė ir karalienė reziduoja Hagoje. Dažniausiai tai yra didžiausias (pavyzdžiui, Maskva Rusijoje) ar vienas didžiausių (Kitas Ekvadore) valstybės miestų. Dažnai valstybių sostinės yra ir seniausi miestai, pavyzdžiui, Atėnai Graikijoje, Roma Italijoje. Seniausia iš dabartinių sostinių yra Damaskas Sirijoje. Yra specialiai statytų sostinių, pavyzdžiui, Brazilija Brazilijoje, Kanbera Australijoje, Abudža Nigerijoje, Dodoma Tanzanijoje. Kai kur sostinė sudaro specialų administracinį vienetą, pavyzdžiui, Ulan Batoras Mongolijoje.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas sostinė