Sietuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Sietuva (arba atavaras) – gilus lygumų upės ruožas tarp dviejų rėvų arba tarp staigių upės vingių[1]. Sietuvos dažnai susidaro upės vingio išorinėje pusėje, kur upė aktyviausiai ardo dugną.

Sietuvos yra žuvų žiemojimo vieta.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografijos žodynas, S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas. 1972 m. Kaunas, „Šviesa“