Rabarbaras

Rabarbaras (Rheum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų gentis, kuriai priklauso daugiamečiai žoliniai augalai. Turi storus, sumedėjusius šakniastiebius ar šaknis bei aukštus lapuotus stiebus (iki 2 m aukščio). Lapai dideli, prie stiebo pamato sudaro skrotelę. Žiedai smulkūs, balsvi, sutelkti varpos arba šluotelės pavidalo žiedynuose. Vaisius – riešutėlis.

Rabarbarai gerai auga puveninguose priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemiuose. Mėgsta drėgmę, gerai pakelia šalčius. Dauginami tiek sėklomis, tiek vegetatyviškai. Derlingiausi 6–7 metais.

Šios genties augalai turi įvairių medžiagų, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis. Lapuose yra gana daug oksalo rūgšties, mineralinių medžiagų, A ir C vitaminų ir kt. Šaknyse ir šakniastiebiuose yra tanidų. Gentyje 4 rūšys.

Lietuvoje auginamos šios rūšys:

• Daržovinis rabarbaras (Rheum rhabarbarum)
• Vaistinis rabarbaras (Rheum palmatum)
• Pontinis rabarbaras (Rheum rhaponticum)

Jauni rabarbarų stiebai ir lapai valgomi švieži, virti, kepti, konservuoti. Iš rabarbarų kepami pyragai, kiti konditerijos gaminiai.

• 
  Vaistinis rabarbaras (Rheum palmatum)
• 
  Pontinis rabarbaras (Rheum rhaponticum)
• 
  Daržovinio rabarbaro ūgliai