Raktažolė pelenėlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Primula farinosa
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa)
Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Raktažoliniai
( Primulaceae)
Gentis: Raktažolė
( Primula)
Rūšis: Raktažolė pelenėlė
( Primula farinosa)

Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa) – raktažolinių (Primulaceae) šeimos, raktažolių (Primula) genties augalas

Daugiametis, 10-25 (35) cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, malonaus kvapo. Lapai skroteliniai, lygiakraščiai arba kiek karbuoti, pliki, apatinė pusė matinė, miltuota (nuo to kilęs ir rūšies pavadinimas - pelenėlė). Lapai pamažu siaurėja į trumpą lapkotį. Iš skrotelės išauga vienas ar keli liekni žiedynstiebiai, kurių viršūnėje skėčio pavidalo žiedynas su 5-15 žiedų. Pažiedės siauros, iki pusės ar daugiau žiedkočio ilgio. Taurelė vamzdiška, neryškiai briaunota, cilindriška, dantyta. Vainikėlis suaugtinis, su ilgu, siauru, nedaug už taurelę ilgesniu vamzdeliu, šviesiai violetinis, žiotyse geltonos dėmės. Kuokeliai 5, trumpais koteliais. Mezginė rutuliška. Liemenėliai įvairiuose žieduose nevienodo ilgio: vienų tokio pat ilgio kaip taurelės vamzdelis, kitų dukart trumpesnis už vamzdelį. Vaisius - cilindriška, dažnai už taurelę ilgesnė dėžutė, atsidaranti 5 sąvaromis, pilna smulkių, karpotų sėklų.

Žydi gegužės - birželio mėn. Lietuvoje ne visur vienodai paplitusi. Dažnesnė šiaurinėje Lietuvos dalyje, kitur reta arba visai nepasitaiko. Auga šlapiose ir drėgnose pievose, pamiškėse. Mėgsta šlapokus durpinius dirvožemius. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pavasarį žydintys augalai, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1985, 110 psl.