Karas

Sentencijos[keisti]

Aš neabejotinai atsisakyčiau tiesioginės ar netiesioginės karo tarnybos ir bandyčiau taip pat įtikinti savo draugus, nepaisant karo kilimo priežasčių. – A. Einšteinas.
Blogiau už karą nieko nėra. – E. M. Remarkas.
Didysis pasaulinis karas – pavėluota teutonų genčių migracija. – F. S. Ficdžeraldas.
Gal todėl vis kyla ir kyla karai, kad žmogus niekada negali iki galo pajausti, kaip kenčia kitas. – E. M. Remarkas.
Geriausia slėptuvė kare yra ką tik išrausta granatos duobė. – E. M. Remarkas.
Iš gyvenimo karo mokyklos. – Kas manęs nepražudo, tas mane sustiprina. – F. Nyčė.
Kai vartai į turtus ir garbę yra karas, tai žmonės, apie jį girdėdami, sveikina vienas kita ir tiek dirbdami, tiek ilsėdamiesi, valgydami ar gerdami tik karo dainas dainuoja. – Kung Sun Jangas.
Karalius užvilko šarvus. Šarvų dirbėjai išliedino juose lelijas. Karalienė verkė ir, kai ašaros krito į pilies grindis, drauge verkė freilinos ir pelės. Karalius išjojo. Ir ginklanešys išjojo. Ir riteriai. Gi gretimoj pilyje gyveno kitas karalius. Ir jis užsivilko šarvus. Šarvų dirbėjai išliedino juose liūtus. Karalienė verkė ir, kai ašaros krito į pilies grindis, drauge verkė freilinos ir pelės. Karalius išjojo. Ir ginklanešys išjojo. Ir riteriai. Žalioje lygumoje – du karaliai, du ginklanešiai, dvi kariuomenės susitiko. Kruviname mūšyje abu karaliai žuvo. Ir abu ginklanešiai. O riteriai grįžo į savo pilis. Ir prisiekė karalių sūnums, žadėdami kerštą. Karalienės augino karalaičius, freilinos ginklanešius, pelės peliukus. Tokia karų prasmė. – A. Škėma.
Karas gyvena karu. – F. Šileris.
Karas, kad ir koks būtinas bei teisingas, – visada nusikaltimas. – E. Hemingvėjus.
Karas – tai blogis, darantis gėdą žmonių giminei. – F. Fenelonas.
Karas vienodai apmokestina visus: iš vyrų paima kraują, iš moterų ašaras. – V. Tekerėjus.
Kare teorija yra gera tik tam, kad duotų bendras idėjas, bet griežtas jos laikymasis visada bus pavojingas. – Napoleonas Bonapartas.
Kare visai nebūtų jau taip bloga, jeigu žmogus galėtum kiek ilgiau pamiegoti. – E. M. Remarkas.
Karus pradeda, kai nori, tačiau baigia, kai gali. – N. Makiavelis.
Kiekvienas, esantis valstybės valdžioje, turi vengti karo taip pat, kaip kapitonas vengia laivo žūties. – Gi de Mopasanas.
Kodėl mes taikos metu pribaigiame nesveiką šunį ir nepasigailime dejuojančio žmogaus? O per niekam nereikalingus karus žudome milijonus. – E. M. Remarkas.
Mano argumentas yra, kad karas daro triukšmingai gerą istoriją, bet taika yra blogas skaitymas. – T. Hardis.
Meldžiuosi, kad pasaulyje nebūtų jokio karo, nes niekas nelaimės kito karo. – H. Allingham.
Net pergalingas karas – tai blogis, kuriam reikia užkirsti kelia valstybine tautų išmintimi. – O. fon Bismarkas.
Niekas taip neskatina užmaršties kaip karas. Visi tylime ir mus stengiasi įtikinti, kad tai, ką matėme, tai, ką darėme ir ko savo pačių ir kitų dėka išmokome, tėra iliuzija, košmaras, kuris praeis. Karams nebūdinga atmintis, ir niekas nedrįsta jų paaiškinti, kol jau negirdėti balsų, kalbančių apie tai, kas įvyko, kol ateina laikas, kai jų jau nebeatpažįstame ir įsiplieskia karai kitu pavidalu, kitu pavadinimu, kad sunaikintų tai, kas dar liko. – K. R. Safonas.
Nieko nėra sunkesnio už kivirčus. Pyktis juos skatina. Nieko nėra pražūtingesnio už karą. Galingųjų pyktis juo prasiveržia. – Seneka.
Pinigai – karo varomoji jėga. – Ciceronas.
Tiesą sakant, protingiausi buvo neturtingi ir paprasti žmonės, — jie išsyk pažiūrėjo į karą kaip į nelaimę, tuo tarpu tie, kurie geriau gyveno, visai neteko galvų iš džiaugsmo, nors kaip tik jie turėjo greičiau numatyti, kas iš viso to išeis. – E. M. Remarkas.
Tik ligoninėje galima pamatyti, kas yra karas. – E. M. Remarkas.

Patarlės ir priežodžiai[keisti]

Afrikiečių[keisti]

Nesibaigiantis karas užtraukia gėdą ir didvyriui.
Tiesa yra pirmoji karo auka.
Vyras, kuris užsideda šarvus karui, neturėtų didžiuotis taip, kaip tas vyras, kuris juos nusiima.