Pusryčiai
Pusryčiai – įprastai dienos pradžioje (iki vidurdienio) valgomas patiekalas kartu su šaltu ar karštu gėrimu. Pusryčiams patiekiamo maisto ir gėrimų įvairovė įvairiose šalyse yra susijusi su tam tikromis tradicijomis ir papročiais.
Pusryčių tradicijos Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje tradiciškai pusryčius sudaro puodelis juodos arba balintos kavos arba juodos arbatos, juodos arba baltos duonos (taip pat ir batono) sumuštiniai su sviestu, lydytu arba varškės sūriu, rūkyta arba virta dešra. Dažnai valgoma įvairių kruopų (miežinių, avižinių, manų ir kt.) košė su pienu ar sviestu.
Nuo senų laikų ypač mėgstami pusryčiams įvairūs pieno produktai: varškė, patiekiama su grietine ir cukrumi ar uogiene, varškės sūris, fermentinis (taip pat ir tepamas) sūris. Valgomas natūralus ar su vaisių priedais jogurtas arba išgeriama stiklinė pieno. Kartais kepami varškėčiai, kurie patiekiami su grietine ar uogiene.
Taip pat populiaru kepti omletą arba kiaušinienę iš neplaktų kiaušinių. Kartais kiaušinienė kepama ant lašinukų ir su smulkintais svogūnais ir patiekiama su šviežiomis ar marinuotomis daržovėmis (agurkais, pomidorais ir kt.).
Lietuvoje taip pat populiarėja taip vadinami sausi ir greitai paruošiami pusryčiai – dribsniai ar įvairių grūdų su džiovintais vaisiais mišiniai, patiekiami su pienu.
Pusryčių tradicijos Europos žemyne[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europoje ruošiami pusryčiai dar dažnai vadinami kontinentiniais pusryčiais. Europoje tradiciškai pusryčiai yra mažiau svarbūs ir prašmatnūs šiltuose kraštuose, pavyzdžiui, šalyse prie Viduržemio jūros. Tačiau Šiaurės ir Centrinės Europos šalyse pusryčiai yra svarbus dienos ritualas, kai dominuoja didelis karštų ir šaltų patiekalų pasirinkimas.
Viešbučiai Europoje paprastai įtraukia pusryčius į nakvynės kainą ir dažnai pusryčiai paruošiami švediško stalo principu. Pusryčiams pateikiami patiekalai yra įvairūs skirtingose šalyse. Pavyzdžiui, Šveicarijoje pusryčiams valgomas sūris, sviestas, jogurtas, paruošti vaisiai, bandelės, duona. Tačiau kartais švediškam stalui siūloma ir bendrų daugeliui šalių maisto produktų, pavyzdžiui, kiaušinių, dešrelių, kumpio, pomidorų ir kt.
Angliški pusryčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradiciškai Didžiosios Britanijos ir Airijos gyventojai mėgaujasi karštu patiekalu pusryčiams. Patiekalas susideda iš šių maisto produktų – kiaušinių, kumpio ir dešrelių, skrudintos baltos duonos ir arbatos arba kavos. Šis maistas kartais valgomas atskirai, susisukant juos atskirai išsinešimui. Dauguma kitų dalykų (pvz., patiekalas iš žuvies, ryžių ir kiaušinių; kepinti pomidorai, juodas arba baltas pudingas, keptos pupelės, pjaustyta skrudinta duona, skirtingai paruoštos kepintos bulvės ir grybai) gali būti taip pat pridedami pagal skonį arba tai priklauso nuo gyvenamos vietos, regiono.
Šio tradicinio patiekalo dauguma ingredientų daug kartų buvo keičiami kitais arba maistas buvo valgomas šaltas. Vis dažniau pusryčiams valgomi dribsniai su šaltu pienu, skrudinta duona su skirtingais užtepimais, įskaitant sviestą, uogienę, marmeladą, citrininę varškę ar žemės riešutų sviestą. Taip pat į pusryčius įtraukiami vaisiai ir jogurtas. Košė populiaresnė yra Škotijoje ir Anglijoje, bet tik žiemos metu.
Belgiški pusryčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Belgiški pusryčiai yra labai panašūs į jų kaimyninės šalies Nyderlandų pusryčius. Dauguma belgų nevalgo savo tradicinio ir garsaus maisto – belgiškų vaflių, kurie kaip lengvas užkandis yra parduodami daugelyje parduotuvių ar miesto vietose, kur lankosi daugiausiai turistų.
Pusryčiai Belgijoje ruošiami su skrudinta arba neskrudinta duona, kuri valgoma su marmeladu, uogiene, žemės riešutų sviestu, šokoladiniu kremu arba tiesiog su šokolado gabalėliu. Kiti paplitę sumuštinių ingredientai yra pjaustyta plonomis juostelėmis mėsa ir sūris. Bandelės ir pyragaičiai valgomi dažniausiai tik sekmadieniais. Belgai per pusryčius mėgsta gerti kavą, arbatą, karštą šokoladą, vandenį arba šviežias sultis.
Lenkiški pusryčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijoje pusryčiams populiaru valgyti įvairų maistą, dažniausiai su skrudinta arba neskrudinta duona. Pusryčiams gali būti patiekta duona su pjaustyta mėsa, dešra, pomidorais, sūriu ir marinuotais agurkais. Pusryčiams gali būti pateikta įvairiai paruošta varškė ir sūris. Varškė gali būti valgoma viena, su druska, cukrumi, medumi arba gali būti sumaišyta su pjaustytais svogūnėlių laiškais ir taip paruošiama tepama varškė. Kiaušiniai patiekiami išvirti minkštai arba yra kepama kiaušinienė. Žiemą greitiems pusryčiams lenkai valgo avižinių kruopų košę. Taip pat greitiems pusryčiams naudojama slyvų, aviečių, raudonųjų arba juodųjų serbentų uogienė. Pusryčiams dažniausiai geriama kava, arbata, pienas (kartais patiekiamas šviežias karvės pienas), karšta kakava.
Prancūziški pusryčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prancūzijoje šeimos pusryčiai prasideda nuo puodelio kavos, dažniau Café au lait, arba karšto šokolado. Pagrindinis maistas pusryčiams yra Tartines – prancūziško batono riekelės, užteptos uogiene, taip pat sviestinės bandelės ir kiti duonos gaminiai. Croissant rageliai irgi yra tradicinis patiekalas, taip pat yra ir kitų panašių pyragaičių su šokoladu arba razinomis. Pusryčiams valgomi ir dribsniai, vaisių kompotas, varškė ir jogurtas.
Itališki pusryčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tradiciškai pusryčiai Italijoje neapsieina be paprastos Caffè e latte (karšta kava su pienu) su duona ar bandelėmis, sviestu, uogiene. Mėgstama valgyti colazione – sausainius, panašius į kietą duoną – dažniau valgoma su Nutella, ir sausainius biscotti. Vaikai geria karštą šokoladą, pieną arba karštą pieną su trupučiu kavos. Jei pusryčiaujama kavinėje, tai dažniausiai užsisakoma Cappuccino e brioche (putojantis karštas pienas su kava ir pyragaitis).
Italijoje populiarėja taip vadinami vėlyvieji pusryčiai, kai valgoma po 10 valandos ryto. Tokiu atveju pusryčiams patiekiamos įvairių daržovių salotos.
Pusryčių tradicijos Amerikos žemyne[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Amerikietiški pusryčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Amerikietiški pusryčiai paprastai yra sotūs – patiekiamas kumpis, mažos dešrelės, kiaušinienė ir keptos bulvytės. Pusryčiai taip pat gali būti patiekiami iš saldžių patiekalų – blynų su klevų sirupu. Kartais valgomi pusryčiai, panašūs kaip Europoje – su skrudinta arba neskrudinta įvairių rūšių duona, sviestu, marmeladu, vaisiais, geriama kava, vaisių sultys ir panašiai.
Kiaušinienė dažniausia kepama suplakant kiaušinį (scrambled) arba neplakant (fried). Virti kiaušiniai (boiled) nėra populiarūs.
Amerikietiškų pusryčių metu įprasta valgyti karštą maistą.
Pusryčių tradicijos kitose šalyse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Japoniški pusryčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Japonijoje jaunoji japonų karta mėgsta valgyti tiek Europoje, tiek Amerikoje įprastus pusryčius, tačiau vyresnio amžiaus žmonės vis dar laikosi šalies tradicijų. Tradicijų laikomasi ir daugelyje Japonijos viešbučių, išskyrus tarptautinius, kuriuose siūlomi mišrūs pusryčiai.
Tradicinius japoniškus pusryčius sudaro: ryžiai, marinuotos sojos pupelės, kepta žuvis, sojų pasta, Miso sriuba, jūros gėrybės.
Taip pat valgoma skrudinta duona su marmeladu.
