Puodynė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rusiška puodynė

Puodynė – iš molio lipdytas arba žiestas indas, skirtas pienui laikyti. Žemaitijoje dar žinoma kaip pienpuodis. Puodynės įprasta talpa – 3–6 litrai.

XIX a. gamintos juodai degtos lipdytos puodynės, nuo XX a. pr. – glazūruotos puodynės. Vidurio ir Šiaurės Lietuvos puodynės būdavo ryškaus kaklo ir pečių, panašios į ąsotį, Dzūkijoje, vietomis rytų Aukštaitijoje puodynės gamintos aukštos, siauresnės, Žemaitijoje – kaklelis trumpas, sienelės šiek tiek profiliuotos, Sūduvoje – kaklelis sudaro apie trečdalį puodynės, pečiai paryškinti.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Puodynė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 470