Paprastoji berniklė
| Branta bernicla | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Paprastoji berniklė (Branta bernicla) | ||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||
| Branta bernicla Linnaeus, 1758 |
Paprastoji berniklė (Branta bernicla) – žąsinių (Anseriformes) būrio paukštis.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paprastoji berniklė truputį didesnė už didžiąją antį. Nuo žąsų skiriasi tamsia, beveik juoda spalva. Iš arti atpažįstama iš juodų kaklo dėmių. Patinas ir patelė juosvai rudi. Galva, kaklas, pagurklis, nugaros priekinė dalis, sparnų dengiamosios ir didžiosios plasnojamosios plunksnos juodos. Kaklo šonuose yra po skersinę baltą dėmę. Krūtinė ir kūno šonai tamsiai pilki. Pilvinė pusė balta. Snapas ir kojos juodi. Rainelė ruda. Jaunikliai pilkesni už suaugusius paukščius, dėmės kaklo šonuose vos pastebimos arba jų visai nėra.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paplitusi Azijos ir Šiaurės Amerikos arktinėse pakrantėse. Gyvena daugelyje Arkties salų. Žiemoja piečiau esančių vandenynų pakrantėse.
Negausiai stebima Vakarų Lietuvoje.
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Peri šiauriniame pajūryje arba upių slėniuose, žemupiuose. Kartais įsikuria ir toliau tundros lygumose, kuriose gausu žolinės augalijos, samanų ir krūmokšnių. Mėgsta nedidelius pelkėtus ežerėlius. Migracijų periodu ir žiemodamos laikosi pajūrio seklumose ir užtakiuose. Rečiau nuklysta į žemyninę dalį, į vidaus vandenis.
Sausumoje labai gerai ir vikriai bėgioja, moka greitai pasislėpti. Vandenyje gerai plaukioja, tačiau nenardo. Migracijų metu skrenda išsirikiavusios vingiuota linija, o vietoje perskrenda netvarkingu būriu. Balsas gana aštrus, šaižus.
Parskridusios kai kurios poros jau po 10 dienų turi lizdus ir deda pirmuosius kiaušinius. Peri kolonijomis, lizdai būna netoli vienas nuo kito. Dėtyje paprastai būna 3–6 kiaušiniai, sveriantys apie 70 gramų. Patelė peri kiaušinius apie 25 dienas, patinas visą perėjimo laiką laikosi netoli lizdo. Jaunikliams išsiritus, visa šeima keliauja į artimiausią vandens telkinį – ežerą, upės senvagę, užtakį.
Tik parskridus iš žiemaviečių, tundroje ežerai ir pelkės dar būna užšalę, todėl paprastosios berniklės maitinasi nuo žemės ir akmenų gramdydamos samanas bei kerpes. Vėliau skabo pirmuosius žolių daigus, vasarą lesa tundros augalų vegetatyvines dalis. Ežeruose, upėse, pajūryje maitinasi vandens augalais, sulesa daug moliuskų, vėžiagyvių, vabzdžių ir lervų.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.