Pėda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pėda

Pėda (lot. pes ) – atraminės galūnės dalis, liečianti žemę. Pėdą nuo likusios galūnės dalies skiria sąnarys, kuris kai kurių gyvūnų (pvz., kanopinių) atveju yra nepaslankiai suaugęs su kitais kaulais.

Anatomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Padas yra išsigaubęs išilgai ir skersai; abi pėdas suglaudus, po jomis susidaro pusrutulinis skliautas. Pėdos raumenų yra 2 grupės: viršutinieji raumenys tiesia pirštus, apatinieji raumenys - lenkia. Pėdos kraujagyslės yra blauzdos kraujagyslių tęsinys. Pėdos odą ir raumenis inervuoja sėdimojo nervo galinės šakos.

Griaučiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Pėdos griaučiai.

Pėdos griaučius sudaro 7 čiurnos kaulai (lot. ossa tarsi, s. ossa tarsalia), 5 padikauliai (lot. ossa metatarsi) ir keturiolika kojos pirštakaulių (lot. ossa digitorum pedis) – kaip ir rankos, kojos nykštys yra sunertas iš dviejų pirštakaulių, o kiti pirštai – iš trijų.
Čiurnos kaulai:

  • Šokikaulis (lot. talus)
  • Kulnakaulis (lot. calcaneus)
  • Laivakaulis (lot. os naviculare)
  • Pleištukai
    • Vidinis pleištukas (lot. os cuneiforme mediale)
    • Tarpinis pleištukas (lot. os cuneiforme intermedium)
    • Šoninis pleištukas (lot. os cuneiforme laterale)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ČESNYS, Gintautas, et al. Žmogaus anatomija. I tomas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008. (p. 205-212)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]