Naščiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nešikas su naščiais Kinijoje

Naščiai – nuo senovės buityje naudojama darbo priemonė, skirta palengvinti įvairių daiktų pernešimui.[1] Šis įrankis – tai kartelė su dviem kabliais, uždedama ant pečių, pilniems kibirams ar krepšiams nešti.[2] Senųjų naščių kabliai mediniai, pririšti virvėmis, naujųjų – geležiniai, prikabinti geležinėmis grandinėmis. Medinės kartelės galuose kartais padaromos įpjovos, kad virvės nenuslinktų ir stabiliai laikytųsi galuose.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradicinių naščių pagrindinė nešančioji dalis pagaminama iš tvirtos kartelės. Ji paprastai medinė, tiesi ar lenkta, labiau pritinkanti prie pečių juostos. Prie jos galų pritvirtinamos virvės (grandinės, šikšnos ir pan.) su kabliais ar vien kabliai nešuliams gabenti. Ant labiau išlenktų naščių krepšiai ar kroviniai su kilpomis užkabinami tiesiog jų galuose.

Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš plačiai tebenaudojamų buityje įrankių, ypač besivystančiose šalyse, taikomas nešti vandens kibirams, krepšiams su įvairiais daiktais, prekėmis. Šiais laikais naščiai taip pat naudojami pramogoms įvairiose rungtyse tradicinėse amatų dienose, galiūnų sporte (nešti svarmenims) ir kt.[3]

Liaudies kūryboje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patarlės, posakiai:[4]

  • Naščiai ant svetimų pečių savų nespaudžia.
  • Šitais naščiais neilgai vandenį neši.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvių enciklopedija. – Bostonas, 1960, t. 20, p. 25-26;
  • Milius V. Tradiciniai namų apyvokos daiktai // Panemunių dzūkai: straipsnių rinkinys / redagavo A. Vyšniauskaitė. – Vilnius: „Mintis“, 1970. - P. 109.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]