Informacijos apdorojimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ryšys taip informacijos ir duomenų, bei jų apdorojimų

Informacijos apdorojimas – sistemingas operacijų su informacija atlikimas, apimantis duomenų apdorojimą ir galbūt duomenų perdavimą bei įstaigos automatizavimo sistemos atliekamas operacijas.[1] Terminas „informacijos apdorojimas“ neturėtų būti naudojamas vietoje „duomenų apdorojimas“ (tai nėra sinonimai).

Paprastai gautą informaciją stengiamės suprasti, išskirti, kas mums svarbiausia, tai įsiminti. Informaciją nuolat lyginame, gretiname. Iš turimų žinių darome išvadas, kuriame hipotezes, o joms patvirtinti ar paneigti ieškome informacijos.[2] Visi atliekami veiksmai ir yra informacijos apdorojimas.

Informacijos apdorojimas gali būti:

  • kompiuterizuotas – šiuo atveju informacijos apdorojime yra panaudojami kompiuteriai, šią informacijos apdorojimo rūšį nagrinėja informatika;
  • nekompiuterizuotas - šiuo atveju informacija yra apdorojama nenaudojant kompiuterių.

Informacijos apdorojimas priklauso nuo apdorojamos informacijos tipo. Plačiausiai yra žinomas skaitinės informacijos apdorojimas, kuris dažnai yra vadinamas skaičiavimu, kurį nagrinėja matematika. Tačiau be šios skaitinės informacijos apdorojimo taip gerai yra žinomas ir tekstinės informacijos apdorojimas, kurio užuomazgos atsirado kartu su rašto atsiradimu.

Informacijos apdorojimą sudaro septyni etapai: paieškos, išrinkimo, užfiksavimo, išsaugojimo, sukūrimo, perdavimo ir panaudojimo.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LST ISO 2382-1: 1996. Informacijos technologija. Terminai ir apibrėžimai. 1-oji dalis. Pagrindiniai terminai. Lietuvos standartizacijos departamentas. 1996. 33 psl.
  2. Raimundas Judickas. „Informacijos apdorojimas“. Kauno Vaižganto vidurinė mokykla. Suarchyvuotas originalas 2006-05-05. Nuoroda tikrinta 2008-08-13.
  3. „Informacijos sauga“. Vidaus reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2008-04-16. Nuoroda tikrinta 2008-08-13.