Griova
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Griova – reljefo forma, grunte laikinų vandens srautų išgraužtas gilus griovys su stačiais neapaugusiais šlaitais. Griovų formavimasis yra erozijos atvejis.
Griovos susidaro aukštesnėse lygumose ir kalvose, susidariusiose iš purių, lengvai išplaunamų uolienų. Griovų ilgis būna nuo kelių metrų iki kelių kilometrų. Skiriamos naujos griovos, kurios dar intensyviai formuojasi, ir senos griovos.
Griovos paplitusios Rusijos europinės dalies stepėse ir miškastepėse, Vidurinėje Azijoje, Kinijos lioso srityse, kai kuriose JAV vietovėse ir kitur.
Griovos daro didelę žalą žemės ūkiui, kadangi išraižo dirbamus laukus, mažina jų plotą ir prieinamumą. Apsaugai nuo griovų susidarymo naudojami agrotechniniai metodai, mažinantys paviršinį nuotėkį ir sulaikantys drėgmę dirvoje. Besiformuojančias griovas stabdo hidrotechninėmis priemonėmis – pylimais vandeniui sulaikyti, pylimais terasomis, vandens nuotėkio kanalais, užtvankomis, atraminėmis sienelėmis ir kt. Prie griovų ir raguvų sodinamos miško juostos, apželdinami ar padengiami velėna griovų dugnai ir šlaitai, kad būtų sustabdytas griovų plitimas ir didėjimas.