Artelė
Artelė (rus. aртель) – nedidelė įmonė, kurioje dirbamas bendras darbas, profesinis susivienijimas su būdinga savivalda ir savanoryste bendrai ūkinei veiklai pagal sutartį, nustatančią, kiek kam tenka pajamų.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriškai artelės formavosi Rusijos imperijoje. Tai buvo pusiau formalūs nedideli susivienijimai žmonių, paprastai užsiimančių įvairia smulkesne veikla, amatais, prekyba, paslaugų teikimu: amatininkai, menininkai, medžiotojai, žvejai, statybininkai, šienpjoviai, aukso ieškotojai, burliokai, medkirčiai, išmaldos prašytojai. Dažnai jos būdavo sukuriamos toli nuo namų, jos nariai gyveno susitelkę savo bendruomenėse. Gautas uždarbis galėjo būti paskirstomas tarp narių vien pagal žodinį susitarimą, dažnai lygiomis dalimis. Buvo priimta nariams dalintis darbo priemonėmis ir įrankiais, net kapitalu, po to atsižvelgiant į įdėtą indelį skirstant atlygį. Dažnai artelės buvo sukuriamos kaip sezoniniai susivienijimai trumpam vykdyti konkrečiai ekonominei veiklai. Ilgainiui artelėse atsirado vidinė jos narių hierarchija, žodinius susitarimus ėmė keisti teisine forma sudaromos sutartys ir pan.
1912 m. Rusijoje artelių veikla buvo apibrėžta juridiškai. Iki I Pasaulinio karo plėtėsi kooperatinis judėjimas ir Ukrainoje, ypač plito žemdirbių artelės. Statybininkų artelės po 1917 m. atsirado ir Tarybų Sąjungoje. Taip pat savo arteles kūrė batsiuviai, siuvėjai, prekybininkai, atskiros socialinės grupės (pensininkai, neįgalieji). Žemdirbių artelės vėliau peraugo į kolūkius, kurie ekonominės veiklos prasme buvo labiau suvaržyti. Prie Tarybų valdžios buvo išstumtos ir gamyba užsiėmusios artelės, kurios buvo perorganizuotos į valstybines įmones.
Ekonominė įmonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuolaikiniame ekonominiame gyvenime artelės sąvoka dažnai pavartojama bendrine prasme, pvz., sukuriant nedidelio profesinio kolektyvo, kūrybinių ar gamybinių dirbtuvių, įmonės pavadinimą. Amatų artelė - tradicinius amatus vystančios dirbtuvės: medžio drožyba, kalvystė, akmens apdirbimas, tekstilė, duonos kepykla, stalių dirbtuvės, keramikos dirbtuvės, veltinių vėlimas, papuošalų gaminimas. Tokiose artelėse dalyvauja nedidelės bendruomenės nariai. Jose įgyja pradinius amato įgūdžius vietinis jaunimas, moksleiviai, ūkininkai.