Abazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Abazija – negalėjimas paeiti, nors kojos ir nėra paralyžiuotos. Būna pažeidus pusiausvyros aparatą, to aparato nervus ar centrus, smegenėlių kirminą, kaktinę galvos smegenų skiltį. Dažnai abazija būna sergantiems nugaros smegenų džiūtimi, rečiau psichikos liga, isterija. Paprastai toks ligonis ir nepastovi, o kojas gali judinti tik gulėdamas. Kartais abazija reiškiasi panašiai kaip mioplegija – atrodo, kad ligoniui paralyžiuoti skersaruožiai raumenys.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Medicinos enciklopedija, T. I (A–M). – Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1991. 9 psl.