Zygmunt Ugiański

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zygmunt Ugiański
Gimė 1906 m. liepos 9 d.
Alytus, Rusijos imperija
Mirė 1972 m. kovo 18 d. (65 metai)
Varšuva, Lenkijos Liaudies Respublika
Veikla Politikas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
Antkapis Varšuvos Brudnovskų kapinėse

Zygmunt Ugianski (lenk. Zygmunt Ugiański) (1906 m. liepos 9 d. Alytuje, Rusijos imperija – 1972 m. kovo 18 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublika) – Lietuvos lenkakalbių gyventojų visuomenės veikėjas, politikas, žurnalistas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1906 m. liepos 9 d. Alytuje. 1925 m. pradėjo studijuoti teisę Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 19231927 m. dirbo Lietuvos Seimo nario Viktoro Budzinskio patarėju. Buvo vienas iš Vytauto Didžiojo universiteto lenkakalbių studentų bendrijos įkūrėjų. 1928 m. tapo Lietuvos lenkakalbių akademinės bendruomenės profesinės sąjungos Lauda nariu, kurios vadovu buvo nuo 1932 m. iki 1934 m. 1930 m. įstojo į Varšuvos žurnalistų aukštąją mokyklą, baigęs studijas grįžo į Lietuvą, kur rašė straipsnius ir redagavo jaunimo žurnalą Iskry, kuris buvo publikuojamas lenkų kalba leistame laikraštyje Dzień Kowieński. 1937 m. tapo Kaune lenkų kalba leidžiamo laikraščio Chata Rodzinna redaktoriumi. Antrojo pasaulinio karo metu dirbo Kauno Armijos Krajovos apylinkės spaudos ir propagandos skyriuje, vėliau tą patį darbą dirbo Vilniaus Armijos Krajovos apylinkėje. 1946 m. suimtas už antitarybinę veiklą ir ištremtas į Sibirą, iš kur į Lenkiją grįžo 1955 m. ir įsidarbino Lenkijos mokslų akademijoje. Mirė 1972 m. kovo 18 d. Varšuvoje, palaidotas Varšuvos Brudnovskų kapinėse.[1]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • J. Sawicki Rozkwit i upadek. Polski ruch akademicki na Litwie w latach 1922–1940. [w:] „Magazyn Wileński“ nr 1(157), styczeń 1997, s. 13-15.
  • M. Jackiewicz Polacy na Litwie 1918–2000. (Słownik biograficzny). Warszawa 2002, s. 221

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]