Zucchero

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Zucchero Fornaciari
Biografija
Pilnas vardasAdelmo Fornaciari
Gimė1955 m. rugsėjo 25 d. (65 metai)
Italija Emilijos Redžas
Žanraibliuzas, rokas, ritmenbliuzas, soul, fankas, gospelas
Veiklasolo atlikėjas
Instrumentaivokalas, gitara
Aktyvumo metai1970–
Įrašų kompanijaPolydor Records
Universal Music Group
Svetainėwww.zucchero.it

Zucchero (liet. Cukrus, tikras vardas Adelmo Fornaciari; g. 1955 m. rugsėjo 25 d. Emilijos Redže) – italų atlikėjas, muzikantas ir dainų autorius. Kartais vadinamas „Italijos bliuzo tėvu“ ir vienas iš nedaugelio šio žanro Europos atlikėjų, pelniusių pasaulinį pripažinimą. Yra koncertavęs ar įrašęs dainas su daugeliu populiarių atlikėjų: Bryan Adams, Sting, Eric Clapton, Luciano Pavarotti, Mark Knopfler, Sheryl Crow ir kt.

Per savo karjerą atlikėjas pardavė daugiau kaip 60 mln. albumų kopijų.[1] Gimtojoje Italijoje iš 14 studijinių albumų 10 yra pasiekę pirmąją topo vietą.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zucchero (19125124357).jpg

Zucchero gimė nedideliame kaime netoli Emilijos Redžo[2]. Vaikystėje treniravosi žaisti futbolą ir priklausė AC Reggiana 1919 jaunimo komandai, kur rungtyniavo vartininko pozicijoje[3]. Didelę dalį jaunystės praleido pajūrio mieste Forte dei Marmi, Toskanos provincijoje. Vietinėje bažnyčioje jis dainavo chore ir išmoko groti vargonais. Būdamas 12-13 metų amžiaus, susidomėjo Amerikos soul ir bliuzo muzika, su kuria jį supažindino amerikietis draugas, išmokęs jį atlikti gitara Marvin Gayle ir kitų bliuzo atlikėjų kūrinius. Po metų Zucchero pradėjo pats kurti dainas ir mokytis groti saksofonu, o baigęs mokyklą persikėlė gyventi į Kararą.

Savo sceninį pseudonimą Zucchero (liet. Cukrus) jis pasirinko pagal mokyklos laikų pravardę, mat taip jį vadindavo mokytoja[4][5]. Muzikinės karjeros pradžioje koncertavo su įvairiomis grupėmis („I Duca“, „Le nuove luci“, „I Decals“ ir kt.). Universitete tuo metu jis studijavo veterinariją, o 1975 m. išvyko į San Franciską, kur susipažino su neapoliečiu Corrado Rustici, vėliau tapusiu jo ilgamečiu prodiuseriu. Jiedu pradėjo eksperimentuoti su bliuzo ir soul muzika, tačiau suprato, kad toks stilius yra neįprastas jų gimtinėje.[6]

Zucchero @ Wind Music Awards 2016 12.jpg

1981 m. Zucchero su grupe „Taxi“ sėkmingai pasirodė Castrocaro muzikos festivalyje, o po metų debiutavo ir Sanremo muzikos festivalyje su daina „Una notte che vola via“. Ši sėkmės nesulaukė, tačiau populiaria tapo daina „Lisa“, kurią jis parašė atlikėjui Stefano Sani. 1983 m. jo atliekama daina „Nuvola“ taip pat nebuvo sėkminga, tačiau festivalyje skambėjo net 4 Zucchero sukurtos dainos, iš kurių viena – „Volevo dirti“ – užėmė 2 vietą (atlikėja Donatella Milani). Nors ir pradėjo garsėti kaip jaunas ir talentingas dainų autorius, jo, kaip atikėjo, karjera nesiklostė sėkmingai ir pirmasis albumas „Un po' di Zucchero“ taip pat nesulaukė didelės sėkmės.

Nusivylęs Zucchero 1984 m. išvyko San Franciską, kur muziką vėl ėmė kurti su Corrado Rustici. Kartu su boso gitaristu Randy Jackson jie įrašė albumą „Zucchero & Randy Jackson Band“. Su šiame albume esančia daina „Donne“ (liet. „Moteris“) vėl nesėkmingai buvo pasirodyta Sanremo festivalyje, tačiau ji tapo dideliu hitu Italijoje. Kartu su Rustici, 1986 m. Kalifornijoje jis įrašė 3-ąjį albumą „Rispetto“, kurio buvo parduota daugiau kaip 300 tūkst. kopijų.[7]

1987 m. pasirodė albumas „Blue‘s“, kuris tapo geriausiai parduodamu Italijos muzikos istorijoje (1,5 mln. kopijų), o Zucchero vardas tapo žinomas ir kaimyninėse šalyse. Jame skambėjo tokios dainos kaip „Con Le Mani“, „Solo una sana…“ ir „Senza una donna“ (liet. „Be moters“) originali versija. Jis koncertavo su tokiais atlikėjais kaip Joe Cocker, Ray Charles, Dee Dee Bridgewater, o 1988 m. įrašė garso takelį režisieriaus Tinto Brass filmui „Snack Bar Budapest“.[5]

1989 m. pasirodė Memfyje įrašytas albumas „Oro Incenso & Birra“, akivaizdžiai įtakotas Amerikos soul muzika, o jo įrašuose svečių teisėmis dalyvavo Ennio Morricone ir Eric Clapton. Komercinė sėkmė viršijo ankstesniojo įrašo „Blues“ pasiekimus ir tai iki šiol yra vienas komerciškai sėkmingiausių Italijos atlikėjų albumų (8 mln. parduotų egzempliorių 2015 m. duomenimis)[5][8]. Jame galima rasti tokias kompozicijas kaip „Diamante“, „Overdose (d‘Amore)“, „Il Mare“ ir „Wonderful World“. Išleidus singlą „Diamante“, į jį buvo įtraukta anksčiau sukurta daina „Dune Mosse“, kurią jis įrašė su Miles Davis.

Įsitvirtinęs pietinėje Europoje, Zucchero nusprendė užkariauti ir likusią žemyno dalį. 1990 m. jo albumas „Blues“ buvo išleistas Jungtinėje Karalystėje, taip pat ir rinkinys „Zucchero Sings His Hits in English“. 1991 m. jis įrašė naują dainos „Sena una donna“ versiją su atlikėju Paul Young. Daugelyje Europos šalių ji pasiekė topų viršūnę, taip pat ir Eurochart Hot 100 Singles, tapdama vienu didžiausių atlikėjo hitu.[9]

Lucio Dalla, Pavarotti e Zucchero al Pavarotti e friends 1992.jpg

1991–93 m. Zucchero bendradarbiavo su Sting, Luciano Pavarotti, Elton John, Brian May ir jaunu Andrea Bocelli, kurio populiarumas ėmė augti po kartu atlikto kūrinio „Miserere“. Daugelis šių dainų vėliau atsidūrė albume „Zu & Co“ (2004). 1991 m. pasirodė pirmasis jo koncertinis albumas „Live in Kremlin“, įrašytas 1990 m. (Zucchero tapo pirmuoju Vakarų atlikėju, surengusiu čia pasirodymą). 1992 m. jis dalyvavo koncerte Freddie Mercury atminimui Wembley stadione, kur atliko kūrinį „Las Parabas de Amor“.

1992–2003 m. Zucchero buvo nuolatinis labdaros koncertų „Pavarotti & Friends“ dalyvis. 1992 m. jis išleido kur kas tamsesnės muzikos albumą „Miserere“, kurio titulinę dainą įrašė kartu su Luciano Pavarotti. Albumo nuotaiką įtakojo atlikėjo nuotaiką – depresija po išgyventų skyrybų. Jungtinėje Karalystėje albumas pasiekė 15 vietą. 1994 m. jis buvo vienintelis italų atikėjas, pakviestas koncertuoti Vudstoko festivalio 25 metų minėjimo koncerte.[10]

1995 m. išleistas albumas „Spirito DiVino“ tapo sėkmingiausiu Zucchero darbu Europoje, jo pristatymui buvo surengta daugiau kaip 150 koncertų, kuriuose apsilankė 1,4 mln. klausytojų.[11] 1996 m. jis išleido geriausių dainų rinkinį, o 1998 m. – albumą „Bluesugar“, kuriame skambėjo labiau į britų roką panaši muzika. Po metų jis įrašė dainą su Sinead O‘Conor „Va Pensiero“, o į koncertinį turą pirmą kartą buvo įtraukti pasirodymai Australijoje ir Azijoje.

2001 m. vykusiame Sanremo festivalyje pirmą ir antrą vietas užėmė Zucchero parašytos dainos: atitinkamai „Luce“ (atlikėja Elisa) ir „Di sole e d‘azzuro“ (atlikėja Giorgia). Tais pačiais metais pasirodė jo vienas didžiausių hitų – daina „Baila morena“ (perleista 2006 m.) ir albumas „Shake“, kurio koncertinis turas tęsėsi ir sekančiais metais.

2004 m. išleistas duetų albumas „Zu & Co“, į kurį buvo įtrauktos per 16 metų sukurtos dainos ir kuris buvo pristatytas koncertu prestižinėje Royal Albert Hall koncertų salėje Londone. Albumas „Fly“, išleistas 2006 m., tapo penkiskart platininiu Italijoje[12] su tokiomis dainomis kaip „Bacco perbacco“ ir „Occi“. Atlikėjas taip pat buvo nominuotas Grammy apdovanojimui už dainą „You Are So Beautiful“.

2010 m. pabaigoje pasirodė albumas „Chocabeck“, kurio pristatymą vanikavo 5 pasirodymai Veronoje, albumas vėl tapo penkiskart platininiu Italijoje. 2012 m. jis pradėjo labdaros koncertus Bolonijoje ir Emilijos Redže, skirtuose nukentėjusiems nuo žemės drebėjimo šaiurės Italijoje.[13]

2012 m. Kuboje su vietiniais atlikėjais Zucchero įrašė albumą „La Sesion Cubana“ ir surengė koncertinį turą, tarp kurių ir anšlaginis pasirodymas Madison Square Garden.

2016 m. išleistas albumas „Black Cat“ ženklino jo grįžimą prie bliuzo ir soul muzikos.

Koncertai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zucchero yra surengęs 3 pasirodymus Lietuvoje: 2 Vilniuje (2007, 2017 m.) ir vieną Kaune (2012 m.).

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atlikėjęs buvo vedęs Angela Figlie, su kuria susilaukė 2 dukterų Alice ir Irene.

Su dabartine partnere Francesca Mozer turi sūnų Adelmo Blue.[6][14]

Gyvena Pontremolyje, Toskanoje.[15]

Albumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijiniai albumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rinkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The Best of Zucchero Sugar Fornaciari’s Greatest Hits (1996)
  • Zu & Co. (2004)
  • All the Best (2007)
  • Wanted (The Best Collection) (2017)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. D'Orrico, Antonio (25 September 2015). „I 60 anni di Zucchero: una vita in blues“ [60 years of Zucchero: A life in blues]. Ansa.it (italų). Nuoroda tikrinta 1 December 2017. 
  2. Dicaire, David (2001). More Blues Singers: Biographies of 50 Artists from the Later 20th Century. McFarland, 232–248. ISBN 9780786410354.
  3. „Zucchero diventa presidente onorario della Reggiana“ [Zucchero becomes honorary president of Reggiana]. Il Resto del Carlino (italų). 26 October 2013. Nuoroda tikrinta 3 March 2016. 
  4. Katz, Larry (13 August 1997). „Musicians love Zucchero“. New Straits Times. Nuoroda tikrinta 2 March 2016. 
  5. 5,0 5,1 5,2 Monina, Michele (2014). Il grande libro del pop italiano (it). Fanucci Editore. ISBN 9788834718933.
  6. 6,0 6,1 „Zucchero Fornaciari - biografia“. Cinquantamila (italų). 12 January 2013. Nuoroda tikrinta 5 March 2016. 
  7. „Quando il rock si mette la maschera“. La Stampa (italų). 1 March 1987. Nuoroda tikrinta 2 March 2016. „addirittura pronto a ricevere il disco di plation, a suggellare dodici messi di meritato successo“ 
  8. „Zucchero Celebra Con Radio Italia I 26 Anni Di "Oro, Incenso & Birra" (italų). Radio Italia. 4 June 2015. Nuoroda tikrinta 2 March 2016. „il sesto album di Zucchero uscito nel 1989 che ha venduto più di 8 milioni di copie in tutto il mondo“ 
  9. Duffy, Thom (28 November 1992). „The Language Of Zucchero“. Billboard 104 (48): 42. Nuoroda tikrinta 2 March 2016. 
  10. Perone, James E. (2005). Woodstock: An Encyclopedia of the Music and Art Fair. Greenwood Publishing Group. ISBN 9780313330575.
  11. Orlando Antonia (11 December 1996). „E' Zucchero il dolce di Natale“ (italų). Corriere della Sera. Suarchyvuotas originalas 30 June 2015. Nuoroda tikrinta 2 March 2016. 
  12. „Zucchero: "In tour mi divido in tre" (italų). World Magazine. 17 January 2007. Nuoroda tikrinta 2 March 2016. 
  13. „40mila Persone Allo Stadio Dall'Ara Per "Emilia Live" (italų). Radio Italia. 26 June 2012. Nuoroda tikrinta 2 March 2016. 
  14. „Zucchero ufficializza la nascita dell'erede“ (italų). Rockol. 17 January 1998. Nuoroda tikrinta 3 March 2016. 
  15. Fornaciari, Zucchero (2011). Il suono della domenica (it). Mondadori. ISBN 9788852021503.