Zofka Kveder

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zofka Kvedrova

Zofka Kvedrova (slovėn. Zofka Kveder, išt. Jelovška (slovėn. Jelovšek), vėliau – Demetrović, 1878 m. balandžio 22 d. Liubliana, Slovėnija1926 m. lapkričio 21 d. Zagrebas, Kroatija) – slovėnų rašytoja ir žurnalistė.

Zofka Kvedrova yra viena pirmųjų slovėnių rašytojų. Į slovėnų literatūros istoriją ji įsirašė ne vien dėl savo aukštos kūrinių meninės vertės, bet ypač dėl nagrinėjamų aktualių temų apie beteises moteris. Kvedrovos darbai priskiriami antrajai slovėnų natūralistų kartai, kuriai yra būdingos natūralistinis aplinkos aprašymas, paveldimumo ir erotikos temos.

Gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užaugo Škofjos Lokos prie Potokos, Notranjanskoje, kuri tuo metu buvo viena nuošaliausių, neturtingiausių ir labiausiai atsiliekančių Slovėnija žemių dalis. Tos dienos buvo pačios blogiausios jos gyvenime. Tėvas buvo linkęs į girtuoklystę, kuri pavertė žmonos ir jų trijų vaikų gyvenimą dar labiau nepakenčiamu Dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų namuose bei žinių ir nepriklausomo gyvenimo troškimo, ji paliko tėvus ir įsikūrė Liublianoje. Ten kurį laiką buvo įsidarbinusi politiko Ivano Šusteršičiaus teisininkų kontoroje. Po kurio laiko persikėlė į Triestą ir įsidarbino laikraščiuose „Vienybė“ („Edinost“), Slovėnė („Slovenka“). Taip pat kurį laiką gyveno Berne, Šveicarijoje, kurioje klausė paskaitų universitete. 1900 metais persikraustė į Prahą ir joje gyveno 1900-1907 metais. 1904 metais pradėjo rūpintis mėnesinio žurnalo „Namų draugas“ („Domači prijatelj“) ruošimu, kuris pasiekdavo beveik kiekvienos slovėnų šeimos namų slenkstį. Tuo pačiu metu Kvedrova dar buvo Prežihovo Voranco grožinės literatūros redaktorė. Prahoje jai gimė pirmoji dukra Vlada ir čia kiek vėliau ištekėjo už savo dukters tėvo Vladimiro Jelovškos, kroatų modernizmo poeto. Kartu jiedu persikėlė į Zagrebą, kuriame jiems gimė dar dvi dukros – Maša ir Mira. Zagrebe įsidarbino sostinės dienraščio „Agramer Tagblatt“ redakcijoje ir redagavo jo priedą „Frauen Zeitung“. Po to, kai išsiskyrė su savo pirmuoju vyru, susižadėjo antrą sykį ir ištekėjo už socialdemokrato Juros Demetrovičiaus. 1917 metais pradėjo leisti „Ženski svijet“, kurį vėliau pervadino į „Jugoslavansko žena“. 1920 metais jis nustojo eiti, todėl 1921 metais Z. Kvedrova išleido „Almanah jugoslavenskih žena“, kuriame sudėjo savo elegijas. Po Pirmojo pasaulinio karo jo vyras Demetrovičius tapo Kroatijos provincijos pavaduotoju, taip iš esmės Z. Kvedrova tapo pirmąja Kroatijos ponia.

Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1898 metais į Triestą ėmė siųsti savo „tikrojo gyvenimo akimirkas“, taip pat įvairius pamąstymus: „Slovenki“ ir „Edinosti Trieste“, „Slovenskemu narodu“, „Domu in svetu“; ir ėmė juos publikuoti. Vėliau vienas iš aukštesniųjų dvasininkų jai uždraudė rašyti. Jis pasakė, kad, jei vis dar nori rašyti, geriau tai darytų pasirašinėdama vyrišku vardu. Kurį laiką pasirašinėjo Koprivo slapyvardžiu. Naudodama šį slapyvardį, ji išleido autobiografinę apybraižą „Moja prijateljica“ (1900). Tais pačiais metais išleido ir savo pirmąją knygą „Misterij žene“, kurioje šalia savo patirties gimtinėje, apmąstė ir Triesto pažinimą. Apybraižose taip pat paliečiamos valstiečių, darbininkių, miestiečių ir viduriniosios klasės moterų skaudulių, vargų nepriteklių temos. Knygoje „Ljubezen“ (1901) sudėjo draminius etiudus. Vėliau sekė rinkiniai „Odsevi“ (1902), „Iz naših krajev“ (1903) ir „Iskre“ (1905). Svarbiausia yra socialinio pobūdžio drama „Amerikanci“ (1908), kuri atskleidžia skurdą ir nusivylimą kaip emigravimo priežastis. Tai buvo paskutinis jos darbas parašytas slovėniškai. Po jo rašė tik serbų ir kroatų kalbomis. Taip pat juos publikavo vokiečių ir čekų laikraščiuose.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]