Zigomikotai
| Zygomycota | ||||
|---|---|---|---|---|
 Zigomikotas | ||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
| ||||
| Binomas | ||||
| Zygomycota Moreau., 1954 | ||||
| Klasės | ||||
|
Zigomikotai (Zygomycota) – tai yra grybų skyrius, kurį sudaro maždaug 1 060 rūšių grybų. Zigomikotų skyriui priklauso sausumos grybai. Ekologiniu požiūriu šioje grupėje daugiausiai yra saprotrofų ir biotrofų (žmogaus, grybų, vabzdžių ligų sukėlėjų) atstovų. Tarp saprotrofų vyrauja dirvožemio ir mėšlo grybai. Mikoriziniai zigomikotai susiję su 95 % sausumos augalų rūšių. Kosmopolitai. Zigomikotų atstovų ląstelės sienelėje yra chitinas ir chitozanas.
Yra dvi šio skyriaus klasės: Zigomicetai (Zygomycetes) ir Trichomicetai (Trichomycetes), jose yra 11 eilių. Skyriaus pavadinimas susijęs su lytiniu dauginimusi – specifine gametangių kopuliacijos forma – izogamija. Vykstant izogamijai susidarozigosporangė su zigospora. Tačiau lytinis dauginimasis būdingas ne visiems zigomikotų skyriaus atstovams. Todėl išskiriant jų taksonus svarbią reikšmę turi ir nelytinis grybų dauginimasis. Taigi, lytinio dauginimosi ypatumai nėra požymiai, lemiantys grybų vietą nomenklatūroje. Skirstant grybus į aukšto rango taksonus, lemiamą reikšmę turi ląstelės sienelės sudėtis, hifų pertvarėlių ir pertvarėlėse esančių porų skaičius. Iki šiol nėra aiškios Zigomicetų (Zygomycetes) ir Trichomicetų (Trichomycetes) ribos
Klasės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Zigomicetų (Zygomycetes) klasė
Skiriamos keturios šios klasės eilės: pelėsiečių (Mucorales) vabzdžiažudiečių (Enthomoptorales), Endogonales, Zoopagales. Anksčiau minėti lytinio ir nelytinio dauginimosi požymiai būdingi zigomicetų klasei. Nelytiniu būdu grybai dauginasi sporangio sporomis arba konidijomis, o lytinis dauginimasis yra ypatingo tipo zigogamija, kai susilieja dvi, nediferencijuotos į gametas, ląstelės. Visos eilės skiriasi dauginimosi ciklais, anamorfų išvaizda ir ekologija. Zigomicetų klasės grybai turi tiek neląstelinę, tiek ląstelinę grybieną. Pavyzdžiui, Mucorales eilės grybų (pelėsiečių) talomo sandara turi daug bendrų bruožų su oomicetais. Vegetatyvinį jų kūną sudaro gerai išsivystę šakoti hifai. Daugeliui jų būdingi du dauginimosi ciklai – lytinis ir nelytinis. Sporos vystosi ant sporangėkočių.
- Trichomicetų (Trychomycetes) klasė
Skiriamos keturios šios klasės eilės: Amaebidiales, Eecrinales, Asellariales, Harpellales. Paskutinės dvi eilės ilgą laiką buvo priskiriamos prie Zigomicetų klasės. Trichomicetai labai skiriasi nuo kitų grybų, kaip ir vienos jų rūšys nuo kitų. Lytinis dauginimasis būdingas tik Harpellales eilės rūšims. Kitų trijų eilių grybai dauginasi nelytiniu būdu. Ši klasė panaši į mitosporinius grybus tuo, kad taip pat sudaro formalų taksoną, apimantį filogenetinių ryšių neturinčius grybus, kurie gyvena nariuotakojų žarnyne arba chitininėje jų dangoje. Tačiau šios klasės grybų biologija nėra visai ištirta. Gali būti, kad kai kurie šių grybų visai nėra parazitai.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- E. Kutorga, „Botanikos ir mikologijos nomenklatūra“, Mokomoji priemonė, Vilniaus universiteto leidykla , 1997 m.
- Z. Dabkevičius, „Mikologijos pagrindai“, Mokomoji priemonė, Lietuvos žemdirbystės institutas, 2009 m.
- Э. Мюллер, В. Лёффлер, „Микология“, Москва: Мир, 1995м.
- В. Билай „Основы общей микологии“, Киев, 1974м.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- [1] Straipsnis apie Zigomikotus
