Ziemia (žurnalas)
_-_1931_r.jpg)
Ziemia (liet. Žemė) – kraštotyros tematikai skirtas Lenkijos žurnalas. Buvo spausdinamas su pertraukomis 1910–1965 metais Varšuvoje ir Krokuvoje. Leido Lenkijos kraštotyros draugija, o po 1950 m. – Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Leidinio iniciatoriumi buvo Kazimieras Kulviecas – tuometinės Lenkijos kraštotyros draugijos vicepirmininkas. Spausdinimui buvo gautas Rusijos caro administracijos leidimas.[1]
Pirmasis numeris pasirodė Varšuvoje 1910 m. sausio 1 d. Savaitraščio formatu „Ziemia“ buvo leidžiama iki Pirmojo pasaulinio karo. Nuo 1919 m. išeidavo kas du mėnesius, 1922–1925 m. – kaip mėnraštis, vėliau – kaip dvisavaitinis leidinys. Antrojo pasaulinio karo metais spausdinamas nebuvo. 1946–1950 m. Lenkijos visuomenė vėl galėjo skaityti savo mėgiamą spausdinį.
Pokaryje naujai susikūrusi Lenkijos turizmo ir kraštotyros draugija nusprendė sustabdyti žurnalo leidimą (tai buvo siejama su šalyje įsivyravusia tendencija pamiršti prieškarinės Lenkijos tradicijas). Atšilimo laikotarpiu „Ziemia“ vėl porą metų buvo leidžiama Krokuvoje, o po to spausdinimas dar kartą nutrūko. 1965 m. Varšuvoje vėl atsikūrė redakcija, kuri dar kartą atnaujino populiariojo žurnalo leidimą. Dvidešimt metų „Ziemia“ buvo leidžiamas kaip metraštis, o kai medžiagos susikaupdavo itin daug – išeidavo dukart per metus. Po to leidimas eilinį kartą buvo sustabdytas ir nuo 1990 m. šis kraštotyrininkų spausdinys pasirodo jau nereguliariai, paprastai kartą per metus.
2010 m., minint „Ziemia“ šimtmetį, buvo įsteigtas žurnalo apdovanojimas. Juo atžymimi leidinyje geriausius straipsnius parašę kraštotyrininkai.[2]
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Trečiojo ATR padalijimo Lenkijos teritorija buvo atsidūrusi Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos sudėtyje, todėl kai kurie lenkai turėjo menką supratimą kas dedasi jų istorinėse žemėse už valstybinės sienos. Žurnale spausdinami trumpi straipsniai etnografijos, istorijos, geografijos ir kt. tematika padėjo šią nežinią likviduoti. Straipsnių tematika aprėpė ne tik Lenkiją, bet ir Ukrainą, Baltarusiją, Suomiją ir kt. šalis. Be to, buvo verčiama užsienio autorių kūryba kraštotyros, kelionių ir kt. tematika. Jau pirmieji numeriai buvo gausiai iliustruoti nuotraukomis ir piešiniais.
Leidinio kokybė stipriai pagerėjo tarpukaryje ir ypač po Antrojo pasaulinio karo. Per išspausdintą informaciją buvo parodoma kaip vykdyti kraštotyrinę veiklą: rinkti, saugoti ir pateikti visuomenei amžių bėgyje liaudies sukauptus lobius.
Spausdinio puslapiuose nemažai vietos užėmė medžiaga Lietuvos temomis. Trempinietis Kazimieras Aufšlagas publikavo strapsnius apie lietuviškas (suvalkietiškas) prijuostes[3] [4], žinomas archeologas Liudvikas Kšivickis – ataskaitas apie piliakalnių tyrinėjimus, keturiuose 1912 m. numeriuose Aleksandras Lentovskis pateikė savo išvadas apie lietuvių gyvenamąsias teritorijas XX a. pradžioje. Didelį susidomėjimą iššaukė prancūzų keliautojo Jules Huret reportažų serija apie apsilankymą Baltijos jūros pakrantėje ir Juodkrantės gintaro kasykloje (į lenkų kalbą vertė Stanislovas Augustas Thuguttas).
Žinomas animacinių filmų kūrėjas Vladislovas Starevičius išspausdino Kauno apylinkių nuotraukas, J.Nekrašas – Palangos kraštovaizdžio, B. Tittenbrunnas – Trakų ežerų vaizdus. Pirmoji Lietuvoje fotografė moteris Paulina Mongirdaitė nuotraukomis iliustravo savo dukterėčios Noros Valickos (rašytoja Eleonora Bucevičienė) straipsnius apie Palangą, redaktorius suvalkietis Kazimieras Kulviecas rašė straipsnius apie gamtą ir spausdino nuotraukas iš savo gimtojo krašto. Tarpukaryje daug medžiagos buvo pateikta apie Vilniaus kraštą, nors pasitaikydavo ir straipsnių apie Lietuvos Respubliką (pvz.: 1938 m. liepos numeryje Tadeušas Katelbachas rašė apie tuolaikę lietuvių kultūrą).[5]
Redakcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąją redakciją sudarė: nuo Kalvarijos kilęs Kazimieras Kulviecas (redaktorius), Stanislovas Augustas Thuguttas (sekretorius) ir Mikalojus Višnickis (meninis redaktorius).
Vėliau vyriausiais redaktoriais dirbo: Kazimieras Mališevskis (1919–1920 m.), Kazimieras Kulviecas (1922–1926 m.), Aleksandras Janovskis (1926–1927 m.), Regina Danyš-Flešarova (1928–1930 m.), Konradas Gurskis (1930–1931 m.), Ježis Remeris (1931–1932 m.), Aleksandras Janovskis (1932–1934 m.), Aleksandras Patkovskis (1934–1939 m.). Stanislavas Lenartovičius (1945–1946 m.), Marekas Arčinskis (1949–1950 m.), Pšemislavas Burchardas ir Marekas Sobolevskis (1956–1958 m.), Pšemislavas Burchardas ir Marija Milska (1965 m.), Marijanas Sobanskis (1966 m.), Bronislovas Siadekas (1967 m.), Zbignevas Tomkovskis (1968–1974 m.), (1975–1976 m. leidinių vyr. redaktoriaus vardas nežinomas), Janušas Žmudzinskis ir Tadeušas Ricerskis (1978–1985 m.), Janušas Bogdanovskis (1990, 1998, 1999, 2000, 2001 ir 2002 m.), Francišekas Midura (2003, 2006, 2010, 2013 m. ir vėliau).
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Andrzej Wielocha. „Ziemia w zasięgu ręki“
- ↑ Podsumowanie VI Kongresu Krajoznawstwa Polskiego w Olsztynie Archyvuota kopija 2021-07-01 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kazimierz Auffszlag. Ozdobne zapaski litewskie / Zemia, 1929 nr. 15
- ↑ Kazimierz Auffszlag. Ozdobne zapaski litewskie / Zemia, 1929 nr. 16
- ↑ Tadeusz Katelbach. Kulturalne oblicze współczesnej Litwy // Ziemia, 1938 lipiec
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Wiesław A. Wójcik. Ziemia – od PTK do PTTK // Ziemia, 2010 (wyd. przez Zarząd Główny PTTK), ISSN 0513-997X
- Andrzej Rumiński. 100-lecie Polskiego Towarzystwa Krajoznawczego // www.pogon.lt[neveikianti nuoroda]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Digitalizuoti žurnalo „Ziemia“ numeriai (1910–2006 m.) Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.