Zerubabelis
Zerubabelis (hebr. זְרֻבָּבֶל = Zerubbāḇel) – Senojo Testamento personažas, priešpaskutinio Judėjos karaliaus Jehojachino anūkas,[1] Judėjos provincijos valdytojas.[2]
Be Biblijos, jokiuose kituose šaltiniuose toks asmuo neminimas; Sarah Schulz, Erlangeno–Niurnbergo universiteto profesorė, istoriniu požiūriu Zerubabelio egzistavimą laiko tikėtinu, tačiau, anot jos, iš tiesų jis nebuvo provincijos valdytojas (kaip ir Nehemijas).[3]
Pasak Biblijos, Zerubabelis vadovavęs pirmajai žydų tremtinių grupei, sudarytai iš 42 360 žmonių, grįžtančių iš Babilonijos nelaisvės pirmaisiais Persijos Achemenidų imperijos karaliaus Kyro Didžiojo valdymo metais.[4] Šis įvykis paprastai datuojamas tarp 538 ir 520 m. pr. m. e.[5] Pasakojama, kad Zerubabelis Judėją valdęs drauge su vyriausiuoju kunigu Jozue, jų vadovavimo laikotarpiu pakloti antrosios Jeruzalės šventyklos pamatai.[2] Darbai buvo nutrūkę, tačiau pabaigti, tai padaryti pakvietus pranašams Agėjui ir Zacharijui.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Silverman, Jason M. (2019). „Zerubbabel“. Rinkinyje: Stuckenbruck, Loren T.; Gurtner, Daniel M. (red.). T&T Clark Encyclopedia of Second Temple Judaism. 2 t. Bloomsbury Publishing. p. 840. ISBN 978-0-567-66095-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1993, p. 216.
- ↑ Schulz, Sarah (2023 m. balandžio mėn.). „Between History and Theology—Zerubbabel and Nehemiah as Governors of Judah from the Perspective of Literary History“. Religions. 14 (4: 531, Special Issue "The History of Literature and Theology in the Hebrew Bible"). MDPI. doi:10.3390/rel14040531.
- ↑ Ezros 2:1–2, 64; 3:8; 5:2
- ↑ Janet E. Tollington, Tradition and Innovation in Haggai and Zechariah 1–8 (Sheffield, England: Sheffield Academic Press, 1993), p. 132.