Zauriadpraporščikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rusijos imperijos armijos laipsniai
Dabartinis laipsnis Carinis laipsnis
(1884-1917)
pulkininkas pulkininkas
papulkininkis papulkininkis
majoras kapitonas
kapitonas štabskapitonas
vyresnysis leitenantas poručikas
leitenantas paporučikis
jaunesnysis leitenantas praporščikas
- zauriadpraporščikas
- papraporščikis
viršila feldfebelis
vyresnysis seržantas vyresnysis puskarininkis
seržantas -
jaunesnysis seržantas jaunesnysis puskarininkis
jefreitorius jefreitorius
eilinis eilinis

Zauriadpraporščikas (rus. зауряд-прапорщик) – puskarininkio, einančio karininko pareigas, karinis laipsnis Rusijos kariuomenėje 1891–1917 m.

Zauriadpraporščikai nešiojo papraporščikio antpečius (su išilgine trečdalio antpečio pločio juosta) su žvaigžde viršutiniame antpečio trečdalyje.

Laipsnis įvestas 1891 m. gegužės 25 d. įsakymu, kuris skelbė, kad karo metu stingant karininkų puskarininkiams gali būti suteiktas zauriadpraporščiko laipsnis, kuris leidžia užimti jaunesniųjų karininkų pareigas. Zauriadpraporščikais galėjo tapti šie puskarininkiai:

Puskarininkius pakelti į zauriapraporščikus buvo leidžiama tik tuose daliniuose, kuriuose jie tarnauja. Iš atsargos pašaukti puskarininkiai galėdavo tapti zauriadpraporščikais tik po išlaikyto mėnesinio išbandymo laikotarpio.

Zauriadpraporščiko laipsnį dalinio vado siūlymu suteikdavo divizijos viršininkas ar tokias pat teises turintis vadas. Zauriadpraporščiko laipsnį atimti galėdavo tik teismas arba administracine tvarka – korpuso vadas. Atėmus laipsnį buvęs zauriadpraporščikas būdavo perkeliamas į kitą dalinį.

Išsilavinimo cenzą turintys zauriadpraporščikai už kovinius nuopelnus galėdavo būti pakeliami į praporščikus be egzamino, o už tolesnius nuopelnus – ir į aukštesnius karininkų laipsnius. Ypatingais atvejais, už ypatingus žygdarbius, imperatoriui leidus zauriadpraporščikus galėdavo pakelti išsyk į paporučikius (nepriklausomai nuo išsilavinimo).

Demobilizuojami zauriapraporščikai, tarp jų ir neištarnavę visos privalomos tarnybos trukmės, galėdavo pasirinkti šiuos variantus:

  • išeiti į atsargą
  • tęsti tarnybą:
    • stoti į junkerių mokyklą (jei turi pakankamą išsilavinimą). Būdami junkeriais jie išlaikydavo zauriadpraporščiko laipsnį.
    • tarnauti feldfebelių pareigose kartu išlaikant zauriadpraporščiko laipsnį.

Pagal 1912 m. įsakymą zauriadpraporščikų laipsnį paliko:

  • asmenims, atliekantiems tikrąją tarnybą feldfebelių pareigose.
  • atsargoje esantiems asmenims, kol jie yra atsargoje ir gali būti pašaukti į tarnybą.

Zauriadpraporšiko laipsnis buvo panaikintas 1917 m.

1-ojo Nevos pėstininkų pulko zauriadpraporščiko antpetis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]