Zamburakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zamburakas

Zamburakas (angl. zamburak, zumbooruk) - mažo kalibro patranka, įtaisyta ant kupranugario.
Zamburakčis (angl. zamburakchi) - zamburako kareivis, šaudantis iš zamburako.

Pavadinimas gali būti kilęs iš arab. zambūr 'vapsva, širšė', kas galbūt susijęs su garsu, kuris pasigirsdavo iššaunant ant kupranugario įtaisytą arbaletą.

Manoma, kad zamburakus sugalvojo Egipte, kur ant kupranugarių įtaisydavo didelius arbaletus. Po to zamburakus perėmė arabų, afganų, indų ir ypač persų safavidų kariuomenės.

XIX a. zamburakais buvo ginkluotas vienas iš Persijos kariuomenės karališkosios (šacho) gvardijos dalinių. Persų zamburakų pulką lydėdavo muzikantai su didžiuliais ant kupranugarių įtaisytais būgnais, kurie turėdavo sukelti dar didesnį triukšmą ir gąsdinti priešą.
Anglijos-Afganistano ir Anglijos-Sikchų karuose zamburakus naudojo prieš įsiveržusią britų kariuomenę.

Zamburako kovinis vienetas buvo kupranugaris, ant kurio nugaros buvo nešulys su maža sukiojama patranka (falkonetas). Patranka būdavo įtvirtinta metaliniame dvišakyje, pritaisytame prie balno. Prieš iššaunant patranką kupranugaris turėdavo atsiklaupti.

Kupranugarių dalinių judrumas, gana didelė zambarakų ugnies galia darė šiuos dalinius vertais dėmesio, nors zambarakų falkonetų taiklumas, šaudymo nuotolis, sviedinių galia buvo prasti. Lengvos patrankėlės buvo bevertės prieš stacionarius įtvirtinimus.

Paskutinis zambarako variantas buvo po 1850 m. ant kupranugarių įtaisyti gatlingai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]