Ypatingoji teisena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Emblem-paragraph.svg  Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai.
Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose.

Ypatingoji teisena – (civilinės) teisenos rūšis. Kita rūšis – ginčo teisena.

Bylos, teismo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas (LR CPK 442 str.):

Bylų nagrinėjimo ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal LR CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato LR CPK V dalis ir kiti įstatymai (LR CPK 443 str. 1 d.).

Pareiškimas dėl bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais LR CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose.

Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

Bylų nagrinėjimas pradedamas pareiškėjo pareiškimu ar prašymu.

Bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai LR CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus LR CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu LR CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais.

Nagrinėjantis bylą LR CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Teismas, nagrinėjantis bylas ypatingąja teisena, neturi teisės priimti sprendimo už akių.

Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus LR CPK V dalyje numatytas išimtis.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]