Yiannis Chryssomallis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Yiannis Chryssomallis
gr. Γιάννης Χρυσομάλλης
Biografija
Gimė1954 m. lapkričio 14 d. (65 metai) Kalamata
KilmėFlag of Greece.svg Graikija
Žanraiklasikinė muzika · instrumentinė muzika · Naujojo Amžiaus muzika
Veiklakompozitorius · prodiuseris · orkestro vadovas · instrumentinės muzikos atlikėjas
Instrumentaipianinas · klavišiniai · perkusija
Aktyvumo metai1980–dabar

Janis Chrizomalis (gr. Γιάννης Χρυσομάλλης, 1954 m. lapkričio 14 d. Kalamatoje, Graikijoje) – graikų kompozitorius ir prodiuseris, orkestro vadovas, instrumentinės muzikos atlikėjas.

Ankstyvieji gyvenimo metai ir studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Herodo Atiko odeonas Atėnuose, kuriame įvyko Yanni koncertas

Yiannis Chryssomallis gimė 1954 m. lapkričio 14 d. Kalamatoje, Graikijoje, bankininko ir namų šeimininkės šeimoje. Jau nuo šešerių metų berniukas ėmė demonstruoti muzikinį talentą, groti pianinu. Tačiau tėvai mokytis į muzikos mokyklą Yannis neišleido, todėl muzikos jis mokėsi savarankiškai.[1]

Būdamas 14 metų Yanni įveikė šalies plaukimo 50 metrų rungtyje laisvuoju stiliumi rekordą. Svajojo tapti olimpiniu čempionu ir negalvojo apie muzikinę karjerą.[2][3]

Sulaukęs 18 metų, 1972 m. Yanni išvyko studijuoti į Minesotos universitetą JAV psihologiją, studijas baigė 1976 m. gavęs bakalauro laipsnį.[1][2]

Dar būdamas studentu Yanni grojo vietinėje roko grupėje, mokėsi groti klavišiniais instrumentais. Baigęs studijas Yanni teigė nusprendęs, kad muzika bus jo gyvenimo pagrindinė dalis.[1]

Ankstyvoji muzikinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. Yanni prisijungė prie Mineapolyje įkurtos roko grupės „Chameleon“ ir koncertavo su jos įkūrėju, būgnininku Čarliu Adamsu. Būdamas Mineapolyje Yanni taip pat dirbo su Minesotos šokio teatro choreografais, kūrė muziką teatro šokiams. Po koncertinio turo 1980–1984 m. su grupe „Chameleon“, Yanni persikėlė į Los Andželą, kur gyvendamas kūrė muziką filmų garso takeliams.[2][4]

1980 m. Yanni įrašė garso įrašų studijoje savo pirmąjį albumą „Optimystique“, kurį kompanija „Atlantic Records“ išleido 1984 m. Jo muzikinė veikla sudomino kitą muzikos kompaniją „Private music“ (su ja vėliau dirbo ne vienerius metus), kuri 1986 m. išleido Yanni albumą „Keys to Imagination“.[5]

Yanni orkestras koncertinio turo metu Vienoje

Yanni subūrė savo muzikos grupę 1987 m. ir pradėjo muzikines gastroles. Į jo grupės sudėtį įėjo pianistas – dainininkas Džonas Tešas, būgnininkas Čarlis Adamsas. Koncertuodami jie reklamavo savo ankstyvuosius albumus „Keys to Imagination“, „Out of Silence“ ir „Chameleon Days“. Šio koncertinio turo akcentas buvo Yanni ir jo grupės pasirodymas su Dalaso simfoniniu orkestru, kas sukėlė teigiamą „Dallas Times Herald“ kritikų apžvalgą, laikomą svarbia Yanni viešajam pripažinimui.[2][5]

Šiuo laikotarpiu Yanni parašė garso takelius kino filmams „Steal the Sky“ (1988), „Heart of Midnight“ (1988), „I Love You Perfect“ (1989), „She’ll Take Romance“ (1990), „When You Remember Me“ (1990), „Children of the Bride“ (1990) ir „Hua qi Shao Lin“ (1994).[6]

Yanni tapo populiarus po to, kai straipsnis apie jį buvo išspausdintas 1990 m. lapkričio mėn. žurnale „People“ ir jis pasirodė „Oprah Winfrey Show“ su aktore Linda Evans, su kuria turėjo romantinius ryšius.[5]

1992 m. išleistas albumas „Dare to Dream“ buvo pirmasis Yanni albumas, nominuotas „Grammy“ apdovanojimui. Į šį albumą buvo įtraukta „Aria“, iš Léo Delibo operos „Gėlių duetas“. Antrasis „Grammy“ nominuotas Yanni muzikos albumas „In My Time“ pasirodė po 1993 m. [2][5]

Yanni koncertas „Live at the Acropolis“ buvo nufilmuotas 1993 m. rugsėjo mėn. 2000 metų senumo „Herodes Atticus“ teatre Atėnų Akropolyje. Albumas išleistas 1994 m. Tai buvo buvo pirmasis „Yanni“ gyvo koncerto albumas. Atlikimui jis panaudojo savo pagrindinę grupės sudėtį su visu šešiasdešimties dalių orkestru, Karališkuoju filharmonijos orkestru, kuriam dirigavo Irano ir Amerikos dirigentas Šahrdadas Rohanis.[7][8]

Negaudamas finansinės paramos, Yanni rizikavo asmeniniais pinigais, t. y. paskyrė 2 milijonus dolerių koncerto surengimui „Akropolyje“, siekdamas sustiprinti savo populiarumą ir atverti naujas rinkas savo muzikai. Koncerto vaizdo įrašas buvo transliuotas per Amerikos televiziją „The Public Broadcasting Service (PBS)”. Jį matė pusė milijardo žmonių. Koncerto pagrindu išleistas (live) albumas tapo antru perkamiausiu albumu po Maiklo Džeksono albumo „Thriller”. Visame pasaulyje parduota daugiau kaip 7 milijonai minėto Yanni albumo kopijų.[9][10]

Yanni koncertas

1997 m. kovo mėn. Yanni tapo vienu iš nedaugelio Vakarų šalių menininkų, kuriam buvo leista koncertuoti Tadžmahale, Indijoje. Dviejų koncertų tiesiogines transliacijas matė 100 milijonų televizijos žiūrovų visame pasaulyje. Šie du pasirodymai buvo išleisti koncertiniu albumu „Tribute“ 1997 m. lapkričio mėn.[11][12]

1998 m. baigęs pasaulinį koncertinį turą, Yanni nutraukė savo muzikinę karjerą. Vėliau Yanni papasakojo, kad buvo tuo metu prislėgtas ir grįžo į Graikiją gyventi su tėvais. Po kelių mėnesių iškeliavo po pasaulį. Dvejus metus jis nedavė interviu, vėliau paaiškino:

Aš keliavau. Norėjau pamatyti kitų žmonių gyvenimo idėjas, išeiti iš amerikietiškos svajonės. [13]

Vėlesnė muzikinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yanni koncertas, daina „Play Time“

2000 m., po dviejų metų pertraukos, Yanni išleido savo pirmąjį studijinį albumą „If I Canuld Tell You“. Albumas per pirmąją savaitę buvo parduotas 55 000 egzempliorių ir nusileido iki 20 vietos „Billboard“ topų lentelėse. Yanni apibūdino albumą kaip labiau santūraus „klausymo“ albumą, mažiau dramatišką nei gyvų koncertų įrašai „Live at the Acropolis“ arba „Tribute“.[14]

Yanni 2003 m. albumo „Ethnicity“ muzika apima daugelį pasaulio kultūrų. Yanni teigė, kad jis naudojo etnines kompozicijas siekdamas parodyti daugiakultūrės visuomenės spalvas ir grožį. Albumas buvo išleistas, artėjant Yanni autobiografijos „Yanni in Words“ išleidimo sukakčiai.[15]

Albumas „Truth of Touch“ buvo išleistas 2011 m. vasario mėn. Tai studijinis albumas, kuriame skamba šiuolaikinė instrumentinė, elektroninė muzika (New Age). Nors Yanni teigė, kad „Truth of Touch“ buvo pradėtas kurti, eksperimentuojant naujai, Jamesas Kristoperis Mongeris „Allmusic“ teigė, kad albumas rodo, jog Yanni grįžo prie savo instrumentinių šaknų. Albumas turėjo patikti jo muzikos gerbėjams iš 1990-ųjų vidurio. Trijuose iš penkiolikos kūrinių skamba „Yanni Voices“ vokalistų balsai.[16][17]

2012 m. balandžio mėn. „Yanni“ išleido koncertinį albumą „El Morro“ ir DVD, kurie buvo įrašyti ir nufilmuoti dviejuose lauko koncertuose 2011 m. gruodžio 16–17 d. Įrašyti koncertai buvo transliuojami PBS 2012 m. kovo mėn., O tai buvo jau dešimtasis Yanni bendradarbiavimas su šia televizijos kompanija.[18]

2014 m. kovo mėn. „Yanni“ išleido savo septynioliktą studijinį albumą „Inspirato“. Kuriant šį albumą, dalyvavo italų operos tenoras Plačidas Domingo ir prodiuseris Ricas Vake. „Inspirato“ programoje žymūs operos vokalistai atliko dainų.[19]

2015 m. spalio 30 ir 31 d. Yanni surengė du koncertus Egipte. Koncertuose buvo leidžiami fejerverkai ir buvo įterpta Tarptautinės kosminės stoties vado Skoto Kelly vaizdo transliacija. Tai buvo įrašyta 4K HD formatu, kad vėliau būtų galima transliuoti per PBS. Koncertų vietą saugojo 3000 Egipto saugumo pajėgų karių.[20]

2015 m. gruodžio mėn. Yanni sukūrė dainą „Seven Billion Dreams“, skirtą NASA, kuri pažymėjo tarptautinės kosminės stoties 15 metų jubiliejų.[21] Yanni singlas „Kai svajonės pildosi“, buvo sukomponuotas palaipsniui kaip improvizacijų serija per 60 dienų vykusias koncertines gastroles po Šiaurės Ameriką.[22][23]

2019 m. rugpjūčio mėn. išleistas Yanni singlas, pagerbiantis jo dukrą Krystalán, pavadintas „Ladyhawk“, nurodant, kad duktė stebi jį kaip angelas sargas. 2019 m. lapkričio mėn. Yanni išleido singlą „Blue“, įkvėpimo semdamasis iš vandenyno.[24]

Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijiniai albumai

  • Optimystique (1984)
  • Keys to Imagination (1986)
  • Out of Silence (1987)
  • Chameleon Days (1988)
  • Niki Nana (1989)
  • Reflections of Passion (1990)
  • In Celebration of Life (1991)
  • Dare to Dream (1992)
  • In My Time (1993)
  • If I Could Tell You (2000)
  • Ethnicity (album) (2003)
  • Yanni Voices (2009)
  • Mexicanisimo (2010)
  • Truth of Touch (2011)
  • Inspirato (2014)
  • Sensuous Chill (2016)

Koncertiniai albumai

  • Live at the Acropolis (1994)
  • Tribute (1997)
  • Yanni Live! The Concert Event (2006)
  • Live at El Morro, Puerto Rico (2012)
  • The Dream Concert: Live from the Great Pyramids of Egypt (2016)

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Oficiali Yanni svetainė [13]
  • Yanni youtube [14]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Deming Mark. „Yanni“/ „Biography“, Allmusic written in 2011 or in 2012. [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Bekheet Diaa. „Yanni’s North America Tour, Truth of Touch“, Voice of America News, Jazz Beat, January 23, 2012. [2]
  3. DelaGarza, Mari, „Yanni’s Winning Virtues, „ The (Fort Wayne, Ind.) News-Sentinel, March 11, 2004.
  4. Moser, John L. (interviewer), „Yanni speaks: World music icon talks about influences, the foibles of fame, and his future“ , The Morning Call’s „Lehigh Valley Music, „ June 22, 2012. [3]
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Heckman Don. „Sound Philosophy: New Age luminary Yanni reflects on his musical exploration, the struggles of the planet and performing at the base of the Parthenon“, Los Angeles Times, June 13, 1993.[4]
  6. „Yanni (Yanni Hrisomallis) – musician who works in the style of New Age under the pseudonym Yanni“, Greek.ru, June 19, 2010. [5]
  7. Widran, Jonathan, „Yanni/ Live at the Acropolis / review“, Allmusic, 1994 or later. [6]
  8. Dallafar, Arlene (2001). Making it in America: A Sourcebook on Eminent Ethnic Americans. Santa Barbara, California: ABC – CLIO. pp. 320. ISBN 9781576070987. [7]
  9. Klangboonkrong, Manta, „On a high with Yanni“, The Nation (Thailand), October 13, 2011. [8]
  10. Burnett, Richard, „From the Acropolis to America, Yanni still sits on top of the world“, The Gazette (Montreal), June 14, 2012. [9]
  11. Chu, Henry, „Yanni Opens the Door to the Forbidden City“ (WebCite archive), Los Angeles Times, May 30, 1997. [10]
  12. Joyce, Mike (January 30, 1998). „The Wide World of Yanni“. The Washington Post.
  13. Segal, David, „Yanni’s Back—and Ready for a Group Hug With the World“, Los Angeles Times, October 24, 2000. [11]
  14. Wright Carol (interviewer), „Greek Mystique: The Enigmatic Yanni Shares the Secrets of His Success“, „Artist Interview“ published in Music section of BarnesAndNoble.com, 2000.
  15. Gleeman, Aaron, „Diary of a Madman (World Series, Game Five)“ , AaronGleeman.com, October 24/25, 2003.
  16. Olsen, John P., „Yanni Truth Of Touch album review“, New Age Music World, January 24, 2012.
  17. Monger, James Christopher, „Truth of Touch / review“ , Allmusic, circa 2011.
  18. Yanni: Live At El Morro“ , KPBS, June 4, 2012.
  19. Inspirato“ (WebCite archive), Allmusic album description page cites the „international“ release date of March 24, 2014.
  20. 3,000 security personnel to secure Yanni’s 'Dream Concert' at pyramids". The Cairo Post, a Youm7 Publication. October 22, 2015.
  21. NASA Video Celebrates Space Station Anniversary". The Wall Street Journal. December 27, 2015.
  22. Saeed, Saeed (February 26, 2019). „Yanni: 'Tolerance is not a luxury, it is a necessity'“. The National. United Arab Emirates.
  23. Tashkandi, Hala (February 9, 2019). „Yanni wows Al-Ula, 'the place where dreams begin'“. Arab News.
  24. Legendary musician Yanni releases new song inspired by his daughter". Neos Kosmos. Greece. September 4, 2019. [12]