XV amžiaus 3-asis dešimtmetis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

XV amžiaus treciasis dešimtmetis prasidėjo 1421 m. ir baigėsi 1430 m.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: XIV amžius – XV amžius – XVI amžius

Dešimtmečiai: 8-as 9-as 10-as 1-as 2-as - 3-as - 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as

Metai: 1421 1422 1423 1424 1425 1426 1427 1428 1429 1430

Įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1421[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Metų pr. Jogaila ir Vytautas medžioklės dvare Varėnoje priėmė gausią husitų delegaciją, su kuria aptarė pasiūlymą priimti Čekijos karūną.
  • Mirė Vilniaus vyskupas nuo 1415 m. Petras Kustyniškis (g. Lenkijoje). Buvo pavyzdingas ir uolus ganytojas. Dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime.
  • Rugpjūčio 4 d. Ldk Vytautui Čekijos seimas pasiūlė tapti Čekijos karaliumi. Protestuodamas prieš Zigmanto I sprendimą Žemaitiją pripažinti Vokiečių Ordinui, jis sutiko priimti čekų husitų siūlomą karaliaus karūną. Į ją pretendavo Šv. Romos imperijos imperatorius Zigmantas I.
  • Vilniaus vyskupu paskirtas Motiejus Trakiškis pareikalavo, kad vyskupijos klebonai mokėtų lietuvių kalbą ir tik taip kreiptųsi į lietuvius.
  • Diplomatas Žilberas de Lanua (Guillebert de Lannoy), po vizito pas Jogailą prie Lvovo Lenkijoje, susitiko su Ldk Vytautu LDK Voluinės Kremenece kartu su žmona ir daugybe „kitų kunigaikščių, kunigaikštienių ir riterių“. Žilberas atliko taikos misiją nuo Prancūzijos ir Anglijos karalių, įteikė Anglijos karaliaus brangenybes.
  • Pas popiežių Martyną V vyko derybas dėl sienų tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino sureguliavimo. Nurodoma, kad ordino delegacija rėmėsi žemėlapiu su Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Jogailos, Ldk Vytauto ir kitų kunigaikščių antspaudais.

1422[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ypatingai žiaurus badas Rusijoje.
  • Vasario 7 d. Naugarduko bažnyčios koplyčioje įvyko 71 metų Lenkijos karaliaus Jogailos ir 17-metės Sofijos Alšėniškės vestuvės (ketvirtoji Jogailos sutuoktinė). Ceremonijai vadovavo Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis.
  • Ldk Vytautas – Čekijos karalius (iki 1423).
  • Kovo 5 d. Čekijos karalius Vytautas iš Trakų pasiuntė popiežiui laišką ir išdėstė savo poelgio priežastis. Griežti veiksmai prieš husitus, pasak jo, neduos rezultatų – „nei kalavijas, nei persekiojimas atgrasinti negalės"
  • Balandžio 13 d. popiežius Martynas V laiške – brevė perspėjo karalių Vytautą dėl jo ryšio su čekų eretikais: „ne tik patari čekų eretikams, bet ir paėmei juos į savo globą„, kad galįs sulaukti kryžiaus žygio.
  • Balandžio 16 d. – Žygimantas Kaributaitis, veikdamas Čekijos karaliaus Vytauto vardu, paskelbė karą imperatoriui Zigmantui Liuksemburgiečiui.
  • Balandžio 21 d. – Ldk Vytauto, kaip Čekijos karaliaus vietininkas Žygimantas Kaributaitis iš Krokuvos su 5 tūkst. samdinių ir savanorių kariuomenės Husitams į pagalbą išvyko į Čekiją. Vytautas įsakė Lenkijos kariuomenei būti pasiruošusiai paremti Žygimantą jo žygio metu.
  • Gegužės 21 d. rašte karaliui Jogailai popiežius rašė, kad Vytautas priėmė savo globon čekų eretikus, daro krikščionybei didelę gėdą, kelia naujo karo grėsmę ir žemina savo vardą.
  • Birželio 20 d. popiežiaus laiške karaliui Vytautui iš Romos teigiama: „iš tavo laiško ir pasiuntinio … didelę ir baisią naujieną neši krikščionijai ir žymiai didesnį kraujo praliejimą“.
  • Liepos 10 d., būdamas Drohičine, karalius Vytautas parašė laišką vokiečių kunigaikščiams. Jis pakartojo, kad siekiąs atversti čekus į tikėjimą. Karo su Ordinu išvakarėse jis rašė, kad imperatorius nori atimti iš jo tėvų paveldėtas žemes.
  • Gegužės 16 d. Čekijos karaliaus Vytauto vietininkas Žygimantas Kaributaitis su kariuomene įėjo į Prahą ir buvo paskelbtas valdytoju. Jie kartų su Husitais keturis kartus atrėmė imperatoriaus kariuomenės kryžiaus žygius.
  • Liepos 14 d. – Volbože karalius Jogaila su Ldk Vytautu paskelbė Ordinui karą. Tai buvo paskutinis karas su kryžiuočių ordinu – Golubo karas.
  • Pasinaudodami ordino koncentracija karuose su Husitais, Ldk Vytautas su Jogaila, padedami Moldavijos kunigaikštystės, užpuolė ordiną.
  • Rugsėjo 17 d. buvo sudarytos paliaubos, o rugsėjo 27 d. buvo sudaryta Melno taikos sutartis, kuria Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją ir Jotvą, galutinai nustatyta vakarinė LDK siena su Vokiečių ordinu. Bet Ordinui liko Klaipėdos kraštas.
  • Lapkričio 19 d. popiežius Martynas V grasindamas kryžiaus karu pareikalavo, kad Čekijos karalius ir Ldk Vytautas per 2 mėnesius atšauktų savo vietininką Žygimantą Kaributaitį iš Čekijos.

1423[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kovo mėn. karalius Vytautas laiške aiškino čekams, kad jie prašę jo globos, bet jis norėjęs ne pats tai padaryti, o savo vardu.
  • Kovo 30 d. Vengrijoje Kežmarko sutartimi Lenkija ir Lietuva susitaikė su imperatoriumi Zigmantu ir sutiko atšaukti Žygimantą Kaributaitį iš Čekijos. Imperatorius pripažino Melno taiką, atsisakė savo arbitražinio 1420 m. Vroclavo sprendimo, ir atšaukė visus savo raštus, kuriuose jis kaltino Jogailą.
  • Gegužės 8 – 18 d. Veliuonos pilyje vyko Ldk ir Lenkijos valdovų diplomatinis susitikimas su Ordino atstovais.ir buvo ratifikuota sudaryta Melno taikos sutartis, pagal kurią vakarinės Lietuvos sienos išliko iki XX a.
  • Rugpjūčio 28 d. popiežius Martynas V atleido Vytautui ir jo kariams už kaltes kare prieš Ordiną.
  • Mirė kunig. Albertas Vaitiekus Manvydas – LDK bajoras, didikas, valstybės ir karinis veikėjas. Vienas artimiausių Vytauto padėjėjų. Nuo 1413 m. Vilniaus vaivada.
  • Gruodžio 1 d. popiežius suteikė indulgenciją Vytautui ir jo 15-kai patarėjų.
  • Gruodžio 24 d. Žygimantas Kaributaitis su kariuomene paliko Pragą. Po jo išvykimo iškart kilo pilietinis karas tarp husitų stovyklų.

1424[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 14 d. popiežius Martynas V pakvietė Ldk Vytautą į karą prieš husitus.
  • Ldk Vytauto kariuomene galutinai sutriuškino pretendentą į Aukso Ordos troną chaną Chudaidatą, kuris užpuolė Odojevo kunigaikštystė.
  • Kovo 5 d. Krokuvoje įvyko Lenkijos karaliaus Jogailos ketvirtos sutuoktinės Sofijos Alšėniškės karūnacija.
  • Balandžio 24 d. Gardine Ldk Vytautas paskelbė husitams karą.
  • Balandžio 25 d. Ldk Vytautas priėmė Čekijos pasiuntinius ir griežtai atsisakė toliau remti husitus. Tada čekai tiesiogiai pakvietė Žygimantą Kaributaitį užimti Čekijos sostą.
  • Birželio 25 d. Žygimantas Kaributaitis su 1,5 tūkst. kariuomene dar karta įėjo į Prahą ir buvo paskelbtas karaliumi, bet karūnuotas taip ir nebuvo. Lenkijos karalius Jogaila konfiskavo jo tėvoniją, o popiežiaus legatas atskyrė ji nuo bažnyčios.
  • Niežavoje tarp karaliaus Jogailos, Ldk Vytauto ir Ordino didžiojo magistro sudaryta laisvosios prekybos sutartis.
  • Lapkričio 26 d. mirė Lietuvos kunigaikštytė Ona Danutė, Ldk Kęstučio duktė (g. ~1358 m.), Mazovijos kunig. Janušo I Senojo žmona. Palaidota Šv. Jono Krikštytojo bazilikoje Varšuvoje.
  • Metų pabaigoje Ldk Vytauto kariuomene palaikė chaną Mochamedą, kuris išžygiavęs iš LDK, užėmė Krymą.

1425[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 28 d. popiežius Martynas V vėl pakvietė Ldk Vytautą į karą prieš husitus. Popiežius rašė Vytautui, jog jis tikįs, kad padės užbaigti karą prieš husitus, pašaipiai primindamas: „Nenorėk, kad apie tave kalbėtų, jog esi greitesnis kariauti su krikščionių vienuoliais, negu su netikėliais eretikais„.
  • Vasario 27 d. mirus Maskvos dk Vasilijui, jo uošvis Ldk Vytautas tapo Maskvos soste likusios savo dukters Sofijos ir jos sūnaus Vasilijaus globėju.
  • Iškilus ginčui dėl Liubičo strateginio punkto Lenkijos ir Prūsijos pasienyje, Ldk Vytautas parėmė ne Lenkiją, o Vokiečių Ordiną. Kilęs rimtas konfliktas tarp Jogailos ir Vytauto gerai apibūdina to meto LDK ir Lenkijos santykių būklę.

1426[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Žiemos būta tokios šaltos, kad jūra rogėmis buvo važinėjama nuo Liubeko iki Danijos (Schutz. – Fol. 114).
  • Vasario 1 d. popiežius Martynas V parašė laišką Ldk Vytautui, kuriame įkalbinėjo dalyvauti kryžiaus žygyje naikinant eretikus Bohemijoje.
  • Vasario 25 d. popiežius paprašė karaliui Jogailą, kad jis pats asmeniškai dalyvautų žygyje prieš husitus. Tą pačią dieną popiežius rašė ir Vytautui – „Kristuje mylimam sūnui“ ir „įžymiam katalikų tikėjimo gynėjui" kviesdamas prisidėti prie pražūtingos eretikų sektos sunaikinimo.
  • Ldk Vytauto palaikoma chano Ulu Muhamedo kariuomene užėmė Sarajevą.
  • Liepos 16 d. Žygimantas Kaributaitis kartu su Prokopu Didžiuoju vadovavo husitams mūšyje ties Ūsčiu prie Labės ir nugalėjo Šv. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto I kariuomenę.
  • Ldk Vytauto kariuomenė įsiveržė į Pskovo žemė, bet nesėkmingai. Rugpjūčio 25 d. buvo pasirašyta taikos sutartis su pskoviečiais, Vasilijaus II sąjungininkais. Pskovas turėjo sumokėti kontribuciją ir įsipareigojo laikytis neutralumo lietuvių žygio į Naugardą metu.
  • Karalius Jogaila, medžiodamas mešką Belovežo girioje, susilaužė koją.

1427[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Prūsijoje nuo maro mirė 183 Ordino broliai, 3 vyskupai, per 38 000 miestiečių ir valstiečių, iš viso 81 746 žmonės. Vakaruose siausdavo didelės epidemijos kartu su kareiviais ateidavo ir į Prūsiją.
  • Ldk Vytauto duktė Sofija oficialiai perdavė globuoti Vytautui Maskvos kunigaikštystė. Vytautas apgynė mažamečio vaikaičio Vasilijaus II Maskvos dk sostą nuo kitų pretendentų.
  • Balandžio 17 d. Prahos husitai, visą laiką įtarinėję Žygimantą Kaributaitį ir akylai stebėję jo veiksmus, sukėlė liaudį prieš kunigaikštį. Jis buvo suimtas.
  • Rugpjūčio 3 d. Ldk Vytautas sudarė taikos sutartys su Tverės kunigaikščiais, pagal kuriuos jie tampa jo vasalais. Panašios sutartys buvo sudarytos su Riazanės dk ir Pronsko kunigaikščiais.
  • Metų pab. Žygimantas Kaributaitis pakliuvo į kalėjimą dėl slapto susirašinėjimo su Šv. Romos imperijos imperatoriumi Zigmantu I ir su Ldk Vytautu, nes norėjo sutaikyti husitus ir katalikus. Vėliau buvo išsiustas į Lenkiją.

1428[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Surengtame LDK kariuomenės žygyje prieš Didįjį Naugardą dalyvavo Žygimantas Kęstutaitis. Žygio metu Vytauto kariuomenė gabenosi bombardas ir akmensvaides.
  • Liepos 28 d. Ldk Vytautas sudarė taikos sutartį su Naugardu, išreikalaudamas iš jo didelę 11 000 rublių kontribuciją, tai yra virš 2,2 t. sidabro ir tai sudarė puse metinių LDK pajamų. Lietuva tuo laikotarpiu patvirtino esanti galingiausia Rytų Europos valstybė.
  • Gruodžio 5 d. laiške Vokiečių ordino magistrui Ldk Vytautas pirmą kartą atskleidė savo sumanymą karūnuotis Lietuvos karaliumi.

1429[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio 9 –29 d. Lucke įvyko Europos monarchų ir jų atstovų suvažiavimas, jame buvo aptarti veiksmai prieš bendrą priešą – turkus, svarstyta husitų problema, katalikų ir stačiatikių bažnyčių unija, Kryžiuočių ordino ir Lenkijos nesutarimai dėl sienų. Bet lenkai pasiūlymus atmetė. Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Vytautui karūną. Vroclavo miesto tarybos nario Jono Steinkellerio pranešime kalbama apie Vytauto ketinimą karūnuotis leičių karaliumi (konyng der Leytten). Karūnavimas planuotas 1430 m. rugsėjo 8 d.
  • Sausio 29 d. – nutrūko Lucko derybos tarp Vytauto, Jogailos bei Zigmanto I. Lietuvos, Lenkijos ir Vengrijos valdovai nesutarė dėl Vytauto karūnavimo.
  • Rugpjūtį Ldk Vytautas išlydėdamas imperatorių Zigmantą Liuksemburgietį atgal į Vengriją, pasienyje pasitiko vengrų pasiuntinius su Slibino ordino regalijomis ir imperatorius įteikė jį Vytautui.
  • Lapkričio 15 d. popiežius Martynas V pareikalavo, kad be Bažnyčios sutikimo imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis nekarūnuotų Ldk Vytauto Vilniuje.
  • Ldk Vytauto iniciatyva Smolenske buvo sukurtas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis. Jį rašė vyskupui artimi žmonės, naudodamiesi pačio Vytauto 1390 m. vokiškai rašytu tekstu apie Kęstučio kovas su Jogaila dėl valdžios.

1430[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Trakuose ir Vilniuje vyko Europos monarchų ir jų atstovų Lucko suvažiavimo pratesimas.
  • Ldk Vytautas sudarė taikos sutartys su Riazanės ir Pronskių kunigaikščiais, pagal kurias jie tampa jo vasalais.
  • Nuo balandžio mėn. Žygimantas Kaributaitis dalyvavo husitų judėjime Silezijoje.
  • Liepos 7 d. Imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, siųsdamas Vytautui karaliaus karūną, pabrėžė: “Vytautas tartum Viešpaties apaštalas lietuvių ir žemaičių tautas atvedė į tikėjimą”.
  • Rugpjūčio 5 d. Romos popiežius Martynas V prašė Šv. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto I Liuksemburgiečio atidėti Vytauto karūnavimą.
  • Rugsėjo 8 d. planuotą Ldk Vytauto ir jo žmonos Julijonos karūnaciją sutrukdė lenkai, rugpjūčio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suėmus imperatoriaus įgaliotinius.
  • Spalio pradžioje į Lietuvą kartu su Ldk Vytautą palaikiusiu Lenkijos karaliaus Jogaila atvykęs Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis sužlugdė Lietuvos karaliaus vainikavimą antrą bandymą.
  • Spalio 21 d. Ldk Vytautas raštininkui Mikalojui Trakuose padiktavo testamentą ir nurodė, kad jį palaidotų Vilniaus katedroje, prie šv. Mykolo altoriaus, šalia mirusios pirmosios žmonos Onos.
  • Spalio 27 d. Trakuose netikėtai mirė Ldk Vytautas (g. Senuosiuose Trakuose apie 1350 m.). Palaidotas Vilniaus katedroje.
  • Spalio – lapkričio mėn. lenkai užėmė Podolę, nes Algirdo sūnus Švitrigaila po išrinkimo Ldk paskelbė apie visišką savo savarankiškumą ir ryšių su Lenkija nutraukimą.
  • Lapkričio 7 d. Trakuose Lenkijos karalius Jogaila sudarė su Švitrigaila paliaubas ir pripažino jį Ldk (Ldk iki 1432 m.). Lenkai sąlygų nesilaikė ir pilių Lietuvai atiduoti neskubėjo, dėl to Švitrigaila pradėjo puolimą.