Wilhelm von Leeb

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vilhelmas fon Lėbas
vok. Wilhelm von Leeb
Bundesarchiv Bild 183-L08126, Wilhelm Ritter von Leeb.jpg
Vilhelmas fon Lėbas
Gimė 1876 m. rugsėjo 5 d.
Landsbergas prie Lecho
Mirė 1956 m. balandžio 29 d. (79 metai)
Fiusene
Veikla vokiečių karinis veikėjas
Commons-logo.svg Vikiteka Wilhelm von LeebVikiteka

Vilhelmas fon Lėbas (vok. Wilhelm von Leeb, g. 1876 m. rugsėjo 5 d. Landsberge prie Lecho1956 m. balandžio 29 d. Fiusenevokiečių karinis veikėjas, Vermachto feldmaršalas (1940 m.).[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Bavarijos kariuomenės majoro šeimoje. Jaunesnysis brolis Emilis buvo tapęs Vermachto artilerijos generolu. 1895 m., baigęs baigęs gimnaziją, pradėjo fanenjunkerio karo tarnybą Vokietijos imperijos 4-ajame Bavarijos lauko artilerijos pulke. 1897 m. tapo leitenantu. Rytų Azijos ekspedicinio lauko artilerijos pulko sudėtyje dalyvavo numalšinant Boksininkų sukilimą Kinijoje. 1906 m. baigė Bavarijos karo akademiją. 1912 m. pakeltas į kapitonus, tarnavo 10-ajame lauko artilerijos pulke. Nuo 1914 m. kovo – Bavarijos armijos korpuso štabo viršininko pavaduotojas. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje tarnavo Vakarų fronte, vėliau dalyvavo karo veiksmuose Rytų fronte. Pasižymėjo Vokietijos kariuomenės 1915 m. gegužę ir birželį vykdytoje Gorlicių puolimo operacijoje. 1916 m. gegužę pakeltas į majorus. Nuo 1917 m. vasario vėl tarnavo Vakarų fronte veikusios Ruprechto princo armijų grupės štabe. Po karo tarnavo Reichsvere. Nuo 1919 m. dirbo Karo ministerijoje. 1920 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus. Nuo 1924 m. iki 1926 m. buvo artilerijos pulko bataliono vadas, o nuo 1926 m. iki 1928 m. – artilerijos pulko vadas. 1928 m. paskirtas vadovauti karo apygardos artilerijai. 1929 m. vasarį pakeltas į generolus majorus, o tų pačių metų gruodį – į generolus leitenantus. 1930 m. paskirtas vadovauti 7-ajai karo apygardai ir 7-ajai Bavarijos pėstininkų divizijai. Nepalaikė nacių vykdytos politikos ir A. Hitlerio atėjimo į valdžią. 1933 m. spalį paskirtas 2-osios armijų grupės, dislokuotos Kaselyje, vadu. 1934 m. sausį pakeltas į artilerijos generolus. 1938 m. vasarį, dėl kilusios Fričo-Blombergo krizės, A. Hitlerio reikalavimu atsistatydino iš pareigų. Tų pačių metų liepą grąžintas į tarnybą bei paskirtas vadovauti 12-ajai armijai, kuri užėmė Sudetų kraštą. 1939 m. paskirtas vadovauti Armijų grupei Šiaurė. Už sėkmingą Lenkijos užėmimo kampaniją 1939 m. lapkritį pakeltas į generolus pulkininkus. Mūšio dėl Prancūzijos metu vadovavo Armijų grupei C. 1940 m. liepos 19 d. jam, kaip ir dar 11 Vermachto aukščiausio rango generolų, buvo suteiktas feldmaršalo laipsnis už jų veiksmus žaibiškai nugalint Prancūziją. Barbarosos operacijos metu vėl vadovavo Armijų grupei Šiaurė, kuriai buvo pavesta užimti Baltijos šalis ir Leningradą. 1942 m. sausį, dėl patirtų nesėkmių Rytų fronte, atsistatydino iš pareigų ir buvo perkeltas į rezervą. 1945 m. gegužės 2 d. JAV pajėgų paimtas į nelaisvę. Tęstinio Niurnbergo karo tribunolo proceso metu, 1948 m. spalį nuteistas 3 m. kalėti už karo nusikaltimus. Dėl to, kad jau iki nuosprendžio buvo kalintas daugiau nei 3 metus, iš kalėjimo paleistas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. von Leeb Wilhelm (Vilhelmas fon Lėbas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 673 psl.