Waylon Jennings
| Waylon Jennings | |
 1976 m. | |
| Biografija | |
|---|---|
| Gimė | 1937 m. birželio 15 d. Litlfildas, Teksasas, JAV |
| Mirė | 2002 m. vasario 13 d. (64 metai) Čandleris, Arizona, JAV |
| Žanrai | kantri |
| Veikla | dainininkas ir dainų autorius, muzikantas, aktorius |
| Aktyvumo metai | 1949–2000 |
| Žymesni instrumentai | |
| vokalas, gitara | |
Veilonas Arnoldas Dženingsas (angl. Waylon Arnold Jennings, 1937 m. birželio 15 d. – 2002 m. vasario 13 d.) – amerikiečių kantri muzikos dainininkas ir dainų autorius, muzikantas bei aktorius. Dainuodavo baritonu, kurdamas muziką maišė folko žodžius su roko ritmais ir honkitonko stiliaus instrumentine kompozicija. Dženingso dainos atspindėdavo koncertuojančio atlikėjo gyvenimo pakilimus ir nuosmukius.[1]
6-ajame dešimtmetyje kilti karjeros laiptais jam padėjo dainininkas Badis Holis. Vėliau, jam tragiškai mirus, po kelerių metų Dženingsas tapo vienu outlaw kantri muzikos krypties pradininkų, kartu su Viliu Nelsonu. Jų pastangos 8-ajame dešimtmetyje stipriai pakeitė kantri muziką. Po mirties Dženingso dainavimo ir muzikavimo stilius vis dar daro įtaką naujųjų kartų kantri muzikos atlikėjams.[1]
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jaunystė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Veilonas Dženingsas gimė 1937 m. birželio 15 d. Litlfilde, mažame vakarų Teksaso miestelyje. Vyriausias Viljamo ir Lorinos Dženingsų sūnus. Jam buvo suteiktas Veilando (angl. Wayland – 'žemė palei greitkelį') vardas, tačiau jo motina, sužinojusi, kad yra koledžas tokiu pavadinimu, pradėjo savo sūnų vadinti Veilonu. Jo šeima buvo gan muzikali: tėvas muzikantas mėgėjas – grojo lūpine armonikėle, gitara, o patį Veiloną gitara groti išmokė mama.[2] Tėvas taip pat dirbo ūkyje, vairavo sunkvežimius. Namuose Dženingso šeima per radiją klausydavosi kantri muzikos. Vaikystėje Dženingsas dirbo medvilnės laukuose, būdamas keturiolikos pradėjo dirbti diskžokėjumi vietinėje radijo stotyje, savo miestelyje rengė pasirodymus. Po dviejų metų metė mokslus, o aštuoniolikos metų susituokė su pirmąją žmona Maksina Lorens. Panašiu metu pradėjo koncertuoti Laboke, ten gavo darbą radijo stotyje.[1]
Muziko karjera
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Winter Dance Party Tour“
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laboke Dženingsas susipažino su Badžiu Holiu, tuo metu vietiniu rokenrolo dainininku ir dainų autoriumi, vėliau tapusiu įžimybe. Holis 1958 m. išleido pirmą įrašą su Dženingsu – kadžunų dainą „Jole Blon“. Įraše Dženingsas grojo bosine gitara. Badis Holis taip pat įtraukė Dženingsą kaip bosinį gitaristą į turą aplink Vidurio Vakarus „Winter Dance Party of 1959“. Ture be Holio ir Dženingso dar dalyvavo muzikantai Ričis Valensas ir Džailsas Peris Ričardsonas, geriau žinomas kaip „The Big Bopper“. 1959 m. vasario 9 d. ši grupė ruošėsi pasirodyti Murhede, Minesotoje. Prieš išvykstant mažu lėktuvu iš pasirodymo Klir Leike, Ajovoje, Dženingsas atsisakė skristi ir vietą perleido Ričardsonui, kuris tuo metu blogai jautėsi ir nenorėjo važiuoti nešildomu autobusu. Lėktuvas, kuriuo skrido Holis, Valensas ir Ričardonas, kelioms minutėms po pakilimo nukrito, o visi keturi (įskaitant pilotą) juo skridę žmonės žuvo. Šis įvykis vadinamas „diena, kai mirė muzika“. Praėjus daug metų nuo nelaimės, Dženingsas pasidalino, kad prieš išskrendant juokavo su Holiu: Holis jam pasakė: „Tikiuosi tavo nelemtas autobusas vėl užšals“, o Dženingsas šmaikštaudamas atsakė: „Tikiuosi tavo lėktuvas suduš“. Daug metų šis įvykis ir paskutinis pokalbis su Holiu Dženingsui nedavė ramybės, jam buvo sunku vėl surasti karjerą. Galiausiai jis pradėjo koncertuoti naktiniame klube Skotsdeilyje, Arizonoje.[1]
Našvilis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą albumą („Waylon Jennings at JD’s“) išleido 1964 m. Albumu susižavėjo muzikantas iš Našvilio Bobis Beras, kuris apie dainininką ir jo talentą pranešė RCA įrašų kompanijos vadovui Četui Atkinsui. Dženingsas pasirašė sutartį su RCA ir persikėlė į Našvilį, ten jis tapo Džonio Kešo kambarioku. Savo autobiografijoje Dženingsas gyvenimą su Kešu apibūdino taip: „kaip situacijų komedija; mes buvome pirmoji „Keista pora“ (tokia amerikiečių televizijos laida). Man reikėjo tvarkyti namus, o Džonis gamindavo maistą“. Dženingsas buvo komerciškai sėkmingas, patekdavo į dainų dešimtukus su tokiomis dainomis, kaip “Only Daddy That’ll Walk the Line” (1968). 1969 m. bendradarbiaujant su „The Kimberlys“ laimėjo „Grammy“ apdovanojimą už dainos „MacArthur Park“ kantri versiją. Tais pačiais metais jis susituokė su ketvirta žmona Džese Kolter, su ja perdainavo Elvio Preslio dainą „Suspicious Minds“ (1970). Jų dainos versija buvo nominuota „Grammy“ apdovanojimui.[1]
Outlaw kantri
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dženingsui nepatiko tam metui būdinga šabloniška kantri muzika, vadinama „Nashville sound“, todėl maištavo paįvairindamas savo kūrinius. Jis pasisamdė džiazo muzikanto Mailso Deiviso vadybininką, užsisakydavo roko renginių vietas, pradėjo kurti su naujais muzikos autoriais, kaip Krisu Kristofersonu, kurių dainos 8-ajame dešimtmetyje pakeitė kantri muzikos kryptį. Derėjosi su įrašų kompanijomis, kad jam leistų įgyti visišką savo įrašų kontrolę, reikalavo studijoje dirbti tik su savo muzikos grupe, o ne samdomais muzikantais, kaip buvo iki tol.[1]
Svarbiausias Dženingso bendradarbiavimas buvo su Viliu Nelsonu, jo bendraminčiu. Jie pradėjo kurti dainas, išpranašavusias kantri muzikos pokyčius, įskaitant „Good Hearted Woman“ (1971). 1973 m. Dženingsas išleido du novatoriškus kantri muzikos albumus: „Lonesome, On’ry and Mean“ir „Honky Tonk Heroes“. Sekančiais metais jo singlas „This Time“ muzikos sąrašuose gavo pirmą vietą. Vėliau sukūrė ir daugiau populiarių dainų: „I’m a Ramblin’ Man“ (1974), „Are You Sure Hank Done It This Way“ (1975). Pastaroji skirta pagerbti muzikantą Hanką Viljamsą ir kritikuoti prastą tuometinę kantri muzikos industrijos būseną. 1975 m. Dženingsas pelnė Kantri muzikos asociacijos apdovanojimą už metų vyrų vokalistą. Kitais metais Veilonas Dženingsas, Vilis Nelsonas, Džesė Kolter ir dainininkas Tompalis Gleiseris išleido albumą „Wanted! The Outlaws“ – populiariausių prieš tai jų išleistų dainų rinkinį. Šis albumas buvo itin sėkmingas – pateko į populiariausių muzikos albumų dešimtuką, pasiekė milijoną pardavimų, daugiau nei bet kuris iki tol išleistas kantri muzikos albumas. 1976 m. Kantri muzikos asociacija apdovanojo Dženingsą ir Nelsoną kaip metų duetą, o albumas „Wanted! The Outlaws“ pelnė metų albumo apdovanojimą. Po dviejų metų Dženingsas ir Nelsonas laimėjo Grammy apdovanojimą už duetą „Mamas Don’t Let Your Babies Grow Up to Be Cowboys“.[1]
Dženingsas tapo kantri superžvaigde. Išleido 16 pirmą vietą „Billboard“ kantri muzikos sąrašuose pasiekusių hitų ir 11 tuose pačiuose sąrašuose pirmą vietą užėmusių albumų. Tačiau sėkmė ir pastovus koncertavimas darė neigiamą įtaką Dženingso šeimai ir sveikatai. Jo sunkumai atsispindėjo tokiose dainose, kaip „I’ve Always Been Crazy“ (1978), „Don’t You Think This Outlaw Bit’s Done Got Out of Hand“ (1978) ir „I Ain’t Living Long Like This“ (1979). Dženingsas daug metų naudojo amfetaminus, vėliau kokainą. 1988 m. interviu jis atskleidė, kad tuo metu, kai svarstė baigti savo muziko karjerą, per dieną kokainui išleisdavo 1500 dolerių. Pasitraukti taip pat norėjo dėl hepatito, kuriuo sirgo, ir nepasitenkinimo Našvilio muzikos industrija.[2] Jis buvo susirūpinęs apie santykius su savo žmona Džese Kolter ir jų jaunu sūnumi Šuteriu. Siekiantis būti geresniu pavyzdžiu sūnui, jis 1989 m. įgijo vidurinei mokyklai (angl. high school) prilygstančią kvalifikaciją.[1]
Vėlesnė muzikos veikla
9-ajame dešimtmetyje Dženingso solo muzikos produkcija sulėtėjo, tačiau sėkmės sulaukė grupėje „The Highwaymen“, kurią be jo sudare Vilis Nelsonas, Džonis Kešas ir Krisas Kristofersonas. Jie išleido tris albumus, o ypač dideliu hitu tapo jų daina „Highwayman“, 1985 m. nominuota „Grammy“ apdovanojimui.[1]
Dženingsas parašė ir atliko amerikiečių televizijos laidos „The Dukes of Hazzard“ (1979–1985) įžangos dainą. 1985 m. jis buvo pakviestas su kitais žymiais dainininkais atlikti dainą „We Are the World“. Jos tikslas – padėti vargstantiems nuo bado Etiopijoje. Dženingsas dainavo priedainį, bet įrašymo metu išėjo iš studijos dėl ilgo ginčo su Stiviu Vonderiu ir kitais atlikėjais apie tai, ar priedainyje turėtų būti keletas žodžių suahilių kalba.[1]
10-ojo dešimtmečio pabaigoje Dženingsas nustojo reguliariai koncertuoti, po to koncertus rengdavo ir muziką įrašinėdavo daug rečiau.[1]
Kita veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dženingsas retkarčiais vaidindavo filmuose, įskaitant „Stagecoach“ (1986) ir „Maverikas“ (1994). 1996 m. išleido savo autobiografiją, pavadinimu „Waylon“, parašytą Lenio Kėjaus.[1]
Mirtis ir palikimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Keleriems mėnesiams po to, kai jį įtraukė į kantri muzikos šlovės muziejų, Dženingsas mirė dėl cukrinio diabeto komplikacijų.[1]
2015 m. Ostine vyko Veilono Dženingso pagerbimo koncertas. Jame dalyvavo įvairaus amžiaus kantri muzikos atlikėjai. Koncertavo jo našlė Džesė Kolter, draugai Vilis Nelsonas, Krisas Kristofersonas, Bobis Beras, Stardžilis Simpsonas, Keisė Masgreivs, Li An Vomak, Alison Kraus, Tobis Kitas, Dženingso sūnus Šuteris ir kiti. Pagal šį renginį 2017 m. išleistas albumas ir dokumentinis filmas „Outlaw: Celebrating the Music of Waylon Jennings“.[1]
Džesė Kolter ir vyriausias Dženingso sūnus Teris abu išleido memuarus apie Veiloną Dženingsą. Jo įtaka kantri muzikai aprašyta knygose „Outlaw: Waylon, Willie, Kris, and the Renegades of Nashville“ (2013) ir „Willie, Waylon, and the Boys: How Nashville Outsiders Changed Country Music Forever“ (2024). Juos atitinkamai parašė Maiklas Streisgatas ir Brajanas Ferbanksas.[1]
Diskografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Garsesni albumai:[3]
- JD's (1964)
- Folk-Country (1966)
- Leavin' Town (1966)
- Nashville Rebel (1966)
- Waylon Sings Ol' Harlan (1967)
- Love of the Common People (1967)
- The One and Only (1967)
- Hangin' On (1968)
- Only the Greatest (1968)
- Jewels (1968)
- Just to Satisfy You (1969)
- Country-Folk (1969)
- Waylon (1970)
- Don't Think Twice (1970)
- Ned Kelly (soundtrack, 1970)
- Singer of Sad Songs (1970)
- The Taker/Tulsa (1971)
- Cedartown, Georgia (1971)
- Good Hearted Woman (1972)
- Ladies Love Outlaws (1972)
- Lonesome, On'ry and Mean (1973)
- Honky Tonk Heroes (1973)
- This Time (1974)
- The Ramblin' Man (1974)
- Dreaming My Dreams (1975)
- Wanted! The Outlaws (1976)
- Mackintosh & T.J. (soundtrack, 1976)
- Are You Ready for the Country (1976)
- Waylon Live (1976)
- Ol' Waylon (1977)
- I've Always Been Crazy (1978)
- What Goes Around Comes Around (1979)
- Music Man (1980)
- Leather and Lace (1982)
- Black on Black (1982)
- It's Only Rock and Roll (1983)
- Waylon and Company (1983)
- Never Could Toe the Mark (1984)
- Turn the Page (1985)
- Sweet Mother Texas (1986)
- Will the Wolf Survive (1986)
- Heroes (1986)
- Hangin' Tough (1987)
- A Man Called Hoss (1987)
- Full Circle (1988)
- The Eagle (1990)
- Too Dumb for New York City, Too Ugly for L.A. (1992)
- Ol' Waylon Sings Ol' Hank (1992)
- Cowboys, Sisters, Rascals & Dirt (1993)
- Waymore's Blues (Part II) (1994)
- Right for the Time (1996)
- Closing in on the Fire (1998)
- Restless Kid Live – Live at JD's (2000)
- Never Say Die: Live (2000)
- Waylon Live: The Expanded Edition (2003)
- Live from Austin, TX (2006)
- Waylon Sings Hank Williams (2006)
- Waylon Jennings & The Waymore Blues Band Never Say Die The Final Concert Film (2 x CD + DVD, 2007)
- Goin' Down Rockin': The Last Recordings (2012)
Filmografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Filmai[4] | Televizija[4] | Vaizdo žaidimai[4] | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Pavadinimas | Vaidmuo | Metai | Pavadinimas | Vaidmuo | Metai | Pavadinimas | Vaidmuo |
| 1966 | Nashville Rebel | Arlin Grove | 1979–1985 | The Dukes of Hazzard | The Balladeer | 2000 | The Dukes of Hazzard: Racing for Home | The Balladeer |
| 1975 | Moonrunners | The Balladeer | 1980 | Waylon | Jis pats | |||
| 1985 | Sesame Street Presents: Follow That Bird | Truck Driver | 1981 | The Oklahoma City Dolls | Wayne Doak | |||
| 1994 | Maverick | Man With Concealed Guns | 1984 | My Heroes Have Always Been Cowboys | Jis pats | |||
| 1985 | The All American Cowboy | Gunfighter | ||||||
| 1985 | The Dukes of Hazzard | Jis pats | ||||||
| 1986 | Stagecoach | Hatfield | ||||||
| 1988 | Tanner '88 | Jis pats | ||||||
| 1994 | Married... with Children | "Ironhead" Haynes | ||||||
| 1999 | The Long Kill | Tobey Naylor | ||||||
| 1999 | The Angry Beavers | The Balladeer | ||||||
| 2000 | 18 Wheels of Justice | John Murdocca | ||||||
| 1999–2001 | Family Guy | The Balladeer | ||||||
| 2002 | Saddle Rash | Franny | ||||||
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Metai | Apdovanojimas | Organizacija |
|---|---|---|
| 1970 | Geriausias dueto ar grupės kantri pasirodymas su vokalu (su „The Kimberlys“) už „MacArthur Park“ | The Recording Academy[5] |
| 1975 | Metų vyrų vokalistas | Country Music Association[6] |
| 1976 | Metų albumas (su Džese Kolter, Viliu Nelsonu ir Tompaliu Gleiseriu) už „Wanted! The Outlaws“ | Country Music Association[6] |
| 1976 | Metų dainininkų duetas (su Viliu Nelsonu) | Country Music Association[6] |
| 1976 | Metų singlas (su Viliu Nelsonu) už „Good-Hearted Woman“ | Country Music Association[6] |
| 1979 | Geriausias dueto ar grupės kantri pasirodymas su vokalu (su Viliu Nelsonu) už „Mamas, Don't Let Your Babies Grow Up to Be Cowboys“ | The Recording Academy[7] |
| 1985 | Metų singlas (su kitais „The Highwaymen“ nariais) už „Highwayman“ | Academy of Country Music[8] |
| 1999 | Įtraukimas į Teksaso kantri muzikos šlovės muziejų | Texas Country Music Hall of Fame[9] |
| 2001 | Įtraukimas į Kantri muzikos šlovės muziejų | Country Music Association[6] |
| 2006 | Įtraukimas į „Guitar Center's RockWalk“ | Guitar Center[10] |
| 2007 | „Cliffie Stone“ pionieriaus apdovanojimas | Academy of Country Music[11] |
| 2007 | Apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus | Nashville Songwriters' Festival[9] |
| 2017 | 100 Geriausių visų laikų kantri muzikos atlikėjų, 7 vieta | Rolling Stone[12] |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 Waylon Jennings. www.britannica.com. Nuoroda tikrinta 2025-01-17.
- ↑ 2,0 2,1 Waylon Jennings. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-01-17
- ↑ Waylon Jennings. www.discogs.com. Nuoroda tikrinta 2025-01-17.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Waylon Jennings. www.imdb.com. Nuoroda tikrinta 2025-01-17.
- ↑ Rose, Bob (rugpjūčio 30, 1970). „Celeb Notes: Omar Proposes“. Cincinnati Enquirer. 130 (143). Chicago Daily News Service. p. 4-J. Nuoroda tikrinta sausio 17, 2025.
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 6,4 „Past Winners And Nominees“. CMA Awards (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta sausio 17, 2025.
- ↑ „21st Annual GRAMMY Awards“. GRAMMY.com (anglų). lapkričio 28, 2017. Nuoroda tikrinta sausio 17, 2025.
- ↑ „Winners“. Academy of Country Music (anglų). Nuoroda tikrinta sausio 17, 2025.
- ↑ 9,0 9,1 Jasinski 2012, p. 831
- ↑ AP staff 2006, p. 2.
- ↑ Keel, Beverly 2007, p. 4-B.
- ↑ Browne, David; et al. (birželio 15, 2017). „100 Greatest Country Artists of All Time“. Rolling Stone (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta sausio 17, 2025.