Wanda Stajewska

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vanda Pessis–Stajevska (lenk. Wanda Pessis–Stajewska; ((?) – 1943 m. vasario 12 d. Varšuvoje) – Lenkijos operos dainininkė (sopranas).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimimo data nėra žinoma. Koncertuoti pradėjo nuo 1895 m. (tais metais dainavo Paryžiuje, 1899 m. – Viši, 1901 – Hagoje, 1903 m. – vėl Paryžiuje). 1903 m. debiutavo Lenkijos sostinės teatruose WTR (lenk. Warszawskie Teatry Rządowe), atlikdama Ofelijos partiją (Ambroise Thomas'o „Hamletas“). Vėliau operose dainavo Džildos (Džiuzepės Verdžio „Rigoletas“, Goplanos (Vladislavo Zelenskio „Goplana“), Helenkos (Liudviko Grossmano „Duch wojewody“) partijas. Po to porą metų buvo Lvovo miesto teatro soliste, nuo 1907 m. – vėl Varšuvoje. 1911 m. gastroliavo Paryžiuje, Nicoje, Monte Karle, Briuselyje ir Londone. Paskutinį kartą Varšuvos operos scenoje pasirodė 1912 m. sausyje dainuodama Džildą („Rigoletas“) ir Malgožatą („Faustas“); tais metais tapusi našle, vokalinius pasirodymus scenoje nutraukė.

Buvo ištekėjusi už Varšuvoje gyvenusio prieniškio Jurgio Pesio, gimė dukra Birutė. Vyras kartu su uošviu Lenkijos sostinėje turėjo spaustuvę „Saturn“, kurioje išleido virš 20 lietuviškų knygų (Juozo Damijonaičio „ABC pradžiamokslį“ (1906 m.), M. K. Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų rinkinį „Vieversėlis“ (1908 m.) ir kt.). XX a. pr. Vanda Pessis–Stajewska Varšuvoje lietuviškai įdainavo, o prancūzų „Pathé“ firma išleido plokštelę su šiomis dainomis: „Miškas ūžia“, „Sudiev Lietuva“, „Piemenėlis“, „Už jūrių marių“, „Oi giria, giria“, taip pat ariją iš Leo Delibas operos „Lakmé“. Tai viena pirmųjų lietuviškų plokštelių.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]