Walter Bruch

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Walter Bruch kapas

Valteris Bruchas (vok. Walter Bruch; 1908 m. kovo 2 d. – 1990 m. gegužės 5 d.) – Vokietijos elektros inžinierius ir televizijos pionierius. Jis išrado PAL spalvotos televizijos sistemą 7-ojo dešimtmečio pradžioje, dirbdamas bendrovėje „Telefunken“. Be mokslinių tyrimų veiklos, Valteris Bruchas taip pat buvo garbės lektorius Hanoverio technikos universitete. 1975 m. jis apdovanotas Vernerio fon Zymenso žiedo apdovanojimu.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė Noištade, Vokietijos imperijoje. Tėvo pageidavimu įstojo į verslo mokyklą, bet vėliau mokėsi siuvėjo amato batų fabrike. Nuo 1928 m. studijavo taikomųjų mokslų universitete Hochschule Mittweida Saksonijoje. Po to studijavo Berlyno technikos universitete.

Nuo 4-ojo dešimtmečio dirbo televizijos technologijų srityje. 1933 m. jis pristatė televizijos siųstuvą su jo paties pagamintu telekino projektoriumi. 1935 m. įsidarbino įmonės „Telefunken“ televizijos ir fizikos tyrimų departamente, kuriam vadovavo profesorius Fritz Schröter. Čia Emil Mechau sukonstravo specialią televizijos kamerą 1936 m. vasaros olimpiadai.[1] Jose dirbdamas operatoriumi, Valteris galėjo išbandyti pirmąją ikonoskopo kamerą. Po metų, Pasaulinės parodos metu, Valteris pristatė televizorių su ikonoskopu. Antrojo pasaulinio karo metais buvo atsakingas už televizijos įrangos, sumontuotos Pėnemiundės poligone, veiklą tam, kad raketos V-2 paleidimą sėkmingai galima būtų stebėti per atstumą, esant bunkeryje.

1950 m. „Telefunken“ paskirtas sukonstruoti pirmuosius pokario televizijos imtuvus. Kiek vėliau jis grįžo prie fizikinių tyrimų, o dar vėliau perėjo prie spalvotos televizijos tyrimų. Studijavo ir išsamiai testavo amerikietiškąją NTSC sistemą, kurios pagrindu vėliau buvo sukurta prancūziškoji SECAM sistema.

Mirė 1990 m. gegužės 5 d. Hanoveryje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Fernsehmuseum1- Sie sind im Bereich : Walter Bruch“. fernsehmuseum.info (vokiečių). Suarchyvuota iš originalo 2016-03-18. Nuoroda tikrinta 2016-09-08.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Moralejo, Manuel; Edelmiro Pascual (1975). La electrónica (ispanų). Barcelona: Salvat. ISBN 84-345-7458-6.