Pereiti prie turinio

Vytenio sąjunga su Ryga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos ir Rygos sąjunga
Pasirašiusios šalys Lietuva
Rygos miestas
Rygos arkivyskupas
Susitarimo įsigaliojimo metai 1298 m.
Susitarimo nutraukimo metai ~1313 m.

Vytenio sąjunga su Ryga – 1298 m. Lietuvos sudaryta ir iki maždaug 1313 m. galiojusi sąjunga su Rygos miestu ir Rygos arkivyskupu prieš Livonijos ordiną. Ši sąjunga buvo viena svarbiausių Lietuvos diplomatinių iniciatyvų XIII a. pabaigoje ir tapo reikšmingu veiksniu Livonijos vidaus konflikte.

XIII a. pabaigoje tarp Rygos miestiečių, Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino kilo konfliktas dėl politinės valdžios ir prekybos kontrolės Livonijoje.[1] 1297 m. nesutarimai virto atviru karu.[2] Siekdami atsverti ordino karinę galią, Rygos miestiečiai ir arkivyskupas Johanas Švėrinietis kreipėsi paramos į Lietuvos valdovą Vytenį.

Tuo metu Lietuva aktyviai prekiavo su Ryga. Prekybos suintensyvėjimas Rygos miresto skolų knygose fiksuojama snuo 1287 m.[3] Vytenis priėmė pasiūlymą ir sudarė sąjungą su Ryga. Lietuvos valdovas pažadėjo svarstyti krikšto galimybę, taip siekdamas sumažinti religinę įtampą tarp pagonių lietuvių karių ir katalikiško miesto gyventojų. Šaltiniai rodo, kad šie pažadai buvo pirmiausia diplomatinio pobūdžio ir turėjo sustiprinti Lietuvos bei Rygos bendradarbiavimą.[4][5]

1298 m. kovo mėn. lietuvių kariuomenė įžengė į Livoniją, sugriovė Dauguvos žiotyse Ordino statytą pilį, kuri būtų sudariusi galimybę Ordinui kontorlouoti prekybą,[3] gegužės mėnesį sunaikino Karksi pilį,[6] ir kartu su Rygos pajėgomis dalyvavo Turaidos mūšyje (vok. Schlacht bei Treiden). Mūšyje Livonijos ordinas patyrė sunkų pralaimėjimą; žuvo ordino magistras Brunonas (vok. Bruno von Livland) ir nuo 20-22[7][8][5] iki 60[9] ordino riterių.

Po pergalės Vytenio įtaka Livonijoje sustiprėjo. Po 1298 m. lietuvių įgula buvo dislokuota Rygoje (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad jie įsikūrė atskliroje pilyje už miesto sienų,[10] nors greičiausiai jie buvo dislokuoti Rygos arkivyskupo valdose, dabartinės Rygos pilies arba Jokūbo aikštės teritorijoje),[11] o prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Rygos išliko aktyvūs net ir vėlesnių konfliktų metu. Sąjungos nesusilpnino ir pralaimėjimas birželio pabaigoje vykusiame birželio mėn. Noiermulerio (Bukultų) mūšyje su ordinui į pagalbą atskubėjusia Karaliaučiaus įgula. Jau 1299 m. Rygos arkivyskupas Romos popiežiui siuntė Lietuvos poziciją ginančius ir Livonijos ordiną skundžiančius pranešimus.[1] Santykiai išliko ir po 1305 m., paskyrus naują Rygos arkivyskupą Frydrichą fon Peršteiną.[12]

Lietuvių ir Rygos sąjunga iš esmės galiojo iki 1313 m., kai Livonijos politinės jėgos susitaikė su ordinu, ko išdavoje lietuvių įgula buvo pašalinta iš Rygos. Nepaisant to, Vytenio diplomatija parodė, kad Lietuvos valdovai gebėjo naudotis Vakarų politiniais konfliktais savo interesams stiprinti.[3]

Britų istoriko Stiveno Rauelo teigimu, ši sąjunga buvo pirmasis ilgalaikis Lietuvos politinio bendradarbiavimo su katalikišku miestu Baltijos regione fenomenas.[3][4]

  1. 1 2 Bombi, Barbara (2019). „Networking at the papal curia as a survival strategy. The Teutonic Order and the crisis of the military orders in the early fourteenth century“. // Morton, Nicholas (ed.). The Military Orders Volume VII. Routledge. doi:10.4324/9781351020428-16. ISBN 9781351020428
  2. ↑ Levāns, Andris; Strenga, Gustavs (2023). „Gradual Formation and Dramatic Transformation. Mendicant and Cistercian Book Collections in Late Medieval and Post-reformation Riga“. // Nordin, Jonas; Strenga, Gustavs; Sjökvist, Peter (eds.). The Baltic Battle of Books. Brill. doi:10.1163/9789004441217_004. ISBN 978-90-04-44120-0
  3. 1 2 3 4 Vytenis and Riga, Orbis Lituanie
  4. 1 2 Rowell, C. S. (1994). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295–1345. pp. 55–59.
  5. 1 2 Simas Sužiedėlis, ed. (1970–1978). „Vytenis“. Encyclopedia Lituanica. Vol. VI. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 221–222. LCCN 74-114275
  6. ↑ Wyatt, Walter James (1876). The history of Prussia: from the earliest times to the present day. Vol. 1. London: Longmans, Green and co. pp. 327–329. OCLC 1599888
  7. ↑ Ivinskis, Zenonas (1978). Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (in Lithuanian). Rome: Lietuvių katalikų mokslo akademija. pp. 222–223. LCCN 79346776.
  8. ↑ Baranauskas, Tomas (2006-09-22). „Ar priminsime Europai apie Šiaulių mūšį?“ Delfi.lt.
  9. ↑ Urban, William (1994). Baltic Crusade (2nd ed.). Lithuanian Research and Studies Center. pp. 313–314. ISBN 0-929700-10-4.
  10. ↑ Kiaupa, Zigmantas; Jūratė Kiaupienė; Albinas Kuncevičius (2000) [1995]. The History of Lithuania Before 1795 (English ed.). Vilnius: Lithuanian Institute of History. pp. 112–114. ISBN 9986-810-13-2
  11. ↑ Caune, A. (2008) “Archäologische Zeugnisse von Riga vor dem 13. Jahrhundert”, Archaeologia Lituana, 9, pp. 75–83. (Tikrinta: 25 May 2026).
  12. ↑ Forstreuter, Kurt (1970). „Erzbischof Friedrich von Riga (1304-1341). Ein Beitrag zu seiner Charakteristik“. Zeitschrift für Ostforschung 19 (4). Herder-Institut für historische Ostmitteleuropaforschung – Institut der Leibniz-Gemeinschaft: 652–665. doi:10.25627/19701942463