Vytautas Šapranauskas
| Vytautas Šapranauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1958 m. balandžio 19 d. Vilnius |
| Mirė | 2013 m. balandžio 18 d. (54 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | 2013 m. balandžio 21 d. Menininkų kalnelyje |
| Sutuoktinis (-ė) | Daiva Šapranauskienė |
| Vaikai | Gytis, Judrė [1] |
| Veikla | Aktorius, laidų vedėjas, humoristas |
| Sritis | Teatras, kinas, TV |
| Organizacijos | LRDT, VVMT, Domino teatras |
| Išsilavinimas | Aukštasis |
| Alma mater | Lietuvos valstybinė konservatorija 1976–1980 m. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Vytautas Šapranauskas (1958 m. balandžio 19 d. Vilniuje – 2013 m. balandžio 18 d. Vilniuje) – Lietuvos aktorius, televizijos laidų vedėjas, humoristas.
Pasak Teatro sąjungos pirmininko Ramučio Rimeikio, „vienas talentingiausių Lietuvos scenoje ir komiško, ir dramatiško plano“.[3]
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1976–1980 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (kurso vad. Algė Savickaitė ir Vitalijus Lanskojus).[4]
1977–1990 m. dirbo rusų dramos teatre, jame suvaidino savo pirmajame spektaklyje. 1990–2005 m. vaidino Vilniaus mažajame teatre, 2008-2013 m. „Domino“ teatre.
Pasižymėjo neeiliniais improvizacijos sugebėjimais, aštriu liežuviu, puikiu humoro jausmu, mėgo juodą humorą. Su „Juodojo humoro klubu“ keliavo po Lietuvą.
Garsino ir animacinius filmus „Up“, „Garfildas“, „La troškinys“, „Zebriukas Dryžius“, „Ledynmetis 3“. Buvo vyriškų drabužių „Pierre Cardin“ veidu Lietuvoje.[5]
Iš gyvenimo pasitraukė prieš pat savo 55-ąjį gimtadienį. Aktoriaus aplinkos žmonių teigimu, buvo bandęs nusižudyti ir anksčiau, paskutinį sykį – prieš kelias savaites iki mirties.[6] Aktorius prieš mirtį telefonu išsiuntė kelias trumpąsias žinutes apie tai, jog gyvenimo kelią jis jautėsi jau įveikęs.[7]
Interviu teigė, kad visuomet dėvįs kaukę ir niekuomet iki galo neatsiveriąs net artimiausiems žmonėms. Pasak Arūno Sakalausko, Šapranauskas buvo vienišas; kentėjo dėl savo populiarumo ir savo TV laidų kokybės: „talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikį“.[8]
Buvo pašarvotas Vilniaus mažajame teatre. Palaidotas Menininkų kalnelyje (Antakalnio kapinės).
Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo vedęs du kartus, [9] antroji žmona – Daiva Šapranauskienė, su kuria susilaukė sūnaus ir dukters. 2012 m. rugsėjį su ja išsiskyrė[10]
Sūnus Gytis Šapranauskas vadovavo klubui „Tas Pabas“, LNK seriale „Kriminalistai“ suvaidino jauną turčių,[11] debiutavo TV6 humoro laidoje „TV šeškas“, dirbo reklamos srityje, buvo padavėjas.[12] Dukra Judrė Šefildo universitete (D. Britanija) studijavo archeologiją.[13]
8 metus gyveno su Rimante Valiukaite.[14]
Nuo 2008 m. draugavo ir ne vienerius metus gyveno kartu[15] su giminaite (Šapranausko senelės sesers proanūke)[16] pop grupės „ŠarkA“ nare Ieva Stasiulevičiūte (g. 1989 m.), buvusia grupės „YVA“ nare,[17] Šapranausko asistente TV3 laidoje „Puikusis šou“.[18]
Laisvalaikiu mėgo žvejoti.
Televizija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1993–1998 m. Baltijos televizijos įgarsintojas. Paskutiniais gyvenimo metais buvo žinomas kaip populiarių TV laidų vedėjas televizijos kanalo TV3 laidose: „Šapro šou“, „Puikusis šou“ (kartu su Asta Baukute), „Šok su manimi“, „Chorų karai“, „Auksiniai svogūnai“, jo dukterinio kanalo TV6 laidoje „TV šeškas“ ir kt.
Dalyvavo TV talentų šou „Lietuvos talentai“, „X Faktorius“ laidose kaip žiuri narys.
Teatras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1977 m. „Skutarevskyje” (rež. V. Lanskojus)
- 1981 m. „Grįžtamasis ryšys” (rež. V.Zacharovas)
- 1981 m. „Arena” (rež. I.Nikolajevas)
- 1982 m. „Slenkstis” (rež. S.Koromščikovas)
- 1986 m. „Snieguolė ir septyni nykštukai” (rež. J.Popovas)
- 1987 m. „Ekspromtas” (rež. A.Vilkinas)
- 1988 m. „Meistras ir Margarita” (rež. R.Viktiukas)
- 1989 m. „Kvietimas į ešafotą” (rež. G.Gladijus)
- 1990 m. A.Čechovo „Vyšnių sodas”
- 1990 m. V.Kukulo ir R.Tumino „Čia nebus mirties”
- 1992 m. B.Brechto „Galilėjus”
- 1994 m. G.Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie”
- 1997 m. M.Lermontovo „Maskaradas”
- 2001 m. N.Gogolio „Revizorius”
- 2002 m. S.Becketto „Belaukiant Godo”
- 2005 m. A.Čechovo „Trys seserys”
- 2008 m. „Vilnius–Dakaras” (rež. Kostas Smoriginas)
- 2009 m. „Mano žmonos vyras” (rež. K.Smoriginas)
- 2010 m. „Nuodėmių miestas” (O. Šapošnikovas)
- su K. Smoriginu ruošėsi statyti Sigito Parulskio pjesę „Purvas” (parašytą specialiai V. Šapranauskui).
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1981 – Medaus mėnuo Amerikoje, rež. Almantas Grikevičius, LKS
- 1981 – Tomis Retereris. Amerikietiška tragedija, rež. Marijonas Giedrys, LKS
- 1981 – Šokėjas. Lošimas be kozirių, rež. Algimantas Kundelis
- 1981 – Aplombovas. Vestuvės, rež. Michailas Jevdokimovas, LTV
- 1981 – Stiprus jausmas, rež. Michailas Jevdokimovas, LTV
- 1984 – Svečias. Turtuolis, vargšas…, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1983 – Kristis Dadženas. Velnio mokinys, rež. Artiomas Inozemcevas, LTV
- 1985 – Sofija Kovalevskaja, rež. Ajana Šachmalijeva, Lenfilm
- 1986 – Chameleono žaidimai, rež. Arūnas Žebriūnas
- 1987 – Vasilis. Tėvas, rež. Algimantas Galinis
- 1994 – Guinevere, rež. Jud Taylor, Hearst Entertainment (JAV)
- 1996 – Kvapas. Pagunda, rež. Bronius Talačka
- 1996 – Duobkasiai, rež. Algis Matulionis
- 1997 – Kelionė su „Camel“, rež. Algis Matulionis
- 1998 – Albinas Stinkis. Aušros sūnūs, rež. Bronius Morkevičius, LKS
- 2003 – Banditas Husaras. Lietuviškas tranzitas, rež. Evaldas Kubilius
- 2004 – Užkalbėtojas. The Keeper of Time, rež. Robert Crombie, Harvest Entertainment (JAV)
- 2006 – Siuvėjas Vaiskopfas. Vilniaus getas, rež. Audrius Juzėnas
- 2006 – Sargas. Anastasija, rež. Maris Martinsons
- 2008 – Advokatas Paulius. Moterys meluoja geriau, rež. Raimundas Banionis
- 2009 – Tėvas. Lernavan, rež. Maratas Sargsyanas
- 2010 – Prodiuseris. Zero 2, rež. Emilis Vėlyvis
- 2012 – Valentinas. Valentinas vienas, rež. Donatas Ulvydas, Simonas Aškelavičius, Edita Kabaraitė
- 2014 – Algis. Redirected, rež. Emilis Vėlyvis.[19] [20]
Diskografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2002 m. – Šapro Šou
- 2010 m. – Šapro hitų karoliukai
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1997 m. „Kristoforo“ statulėlė (geriausias dramos aktorius) už Kunigaikščio Zvezdičiaus vaidmenį spektaklyje „Maskaradas“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pažintis: V. Šapranauskas žiniasklaidai pristatė savo dukrą Judrę, 2011-05-28 Archyvuota kopija 2013-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://menufaktura.lt/apdovanojimai?metai=1997
- ↑ Anapilin išėjo aktorius V.Šapranauskas[neveikianti nuoroda]
- ↑ https://www.vle.lt/straipsnis/vytautas-sapranauskas/
- ↑ V. Šapranauskas tapo „Pierre Cardin“ veidu Lietuvoje Archyvuota kopija 2013-11-13 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Iš gyvenimo pasitraukė aktorius Vytautas Šapranauskas (bandė žudytis ir anksčiau)
- ↑ Išeidamas V. Šapranauskas rašė: „Atsisveikinu“ Archyvuota kopija 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Arūnas Sakalauskas: Talentingasis Vytautas Šapranauskas buvo „Ferrari“, tačiau televizijoje jam reikėjo važinėti vaikišku dviratuku ir vaidinti zuikius
- ↑ V. Šapranausko kurso draugė N. Kazlauskaitė: „Šalia visada būdavo jo draugas sarkazmas“, 2013-04-22 Archyvuota kopija 2013-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Aktorius Vytautas Šapranauskas su žmona Daiva išsiskyrė taikiai, 2012-09-05
- ↑ Gytis Šapranauskas seriale „Kriminalistai“ suvaidino jauną turčių
- ↑ Šapranauskai: mums patinka visos moterys
- ↑ Juoko širma slėpė jautrią aktoriaus V. Šapranausko sielą Archyvuota kopija 2013-04-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/224091/vytautas-sapranauskas
- ↑ Prieš mirtį V. Šapranauskas išsiskyrė su I. Stasiulevičiūte? Archyvuota kopija 2013-04-20 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vytautas Šapranauskas: „Esu buitinis alkoholikas“
- ↑ Ieva Stasiulevičiūtė. Ar ji tikrai Šapro?
- ↑ V. Šapranauskas su trisdešimčia metų jaunesne mylimąja iš Kanų grįžo ne geriausios nuotaikos
- ↑ Išeidamas V. Šapranauskas rašė: „Atsisveikinu“ Archyvuota kopija 2014-12-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Витаутас Шапранаускас (kino-teatr.ru inf.)
| |||||||||||
| ||||||||||||||