Vytautas Petkevičius (1930)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Petkevičius
Gimė 1930 m. gegužės 28 d.
Kaunas
Mirė 2008 m. gruodžio 10 d. (78 metai)
Vilnius
Palaidotas (-a) Antakalnio kapinės
Sutuoktinis (-ė) Raisa Grigorova
Vaikai Liudmila, Vytautas
Veikla rašytojas, politinis bei visuomenės veikėjas
Partija 1951 m. SSKP,
1989 m. LDDP,
1998 m. Už teisingą Lietuvą,
2008 m. Frontas
Alma mater 1960 m. Maskvos universitetas

Vytautas Petkevičius (1930 m. gegužės 28 d. Kaune – 2008 m. gruodžio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, komjaunimo, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19371942 m. mokėsi Kauno 20-oje pradžios mokykloje. Nuo 1945 m. VLKJS narys. 1946 m., 1947 ir 1949 m. vasaros metu buvo siunčiamas į įvairius Kauno apskrities valsčius kovai su po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikusiais rezistencijos dalyviais. 1949 m. baigė Kauno IV berniukų gimnaziją.

1949 m. Kauno statybos tresto Nr. 2 komjaunimo organizatorius. 1950 m. Kauno miesto LLKJS komiteto skyriaus vedėjas. Įstojo į Kauno valstybinio universiteto Statybos fakultetą. 1950 m. išvyko į Vilnių tęsti studijų. 19511989 m. SSKP narys. 1951 m. pervestas LLKJS CK atsakinguoju organizatoriumi. 1951–1952 m. LLKJS Šiaulių srities komiteto sekretorius. 1952–1954 m. mokėsi Maskvos centrinėje komjaunimo mokykloje prie VLKJS CK. 19531960 m. studijavo Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Istorijos fakultete.[1]

1954–1957 m. LLKJS CK skyriaus vedėjas, CK Biuro narys. 1957–1959 m. LKP Radviliškio rajono komiteto sekretorius. 1960–1969 m. laikraščio „Tiesa“ korespondentas Šiauliuose. 1969–1971 m. LSSR rašytojų sąjungos prozos konsultantas. 1971–1972 m. Lietuvos kino studijos scenarinės kolegijos viršininkas. Nuo 1972 m. rašytojas profesionalas.

1988 m. reiškėsi „Žaliųjų“ judėjime, ginant Lietuvos pajūrį nuo jūroje statomų naftos pavojingų gamtai gręžinių prie Kuršių Nerijos – RTFSR teritorijoje. 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo ir Tarybos narys. 1989 m. Lietuvos Demokratinės darbo partijos narys. 1992–1996 m. Seimo narys, 19931996 m. Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas.[2] 1998 m. Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ narys. 2008 m. „Fronto“ partijos narys, nesėkmingai kandidatavo į LR Seimą.[3] Palaidotas Antakalnio kapinėse.[4]

V. Petkevičiaus sodyba Birštone. Kieme – Rūpintojėlis su kryžiumi
„Šv. Landsbergio koplyčia–rūkelnyčia“ Kodėlčiaus dvare

Kodėlčiaus dvaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Birštone, miške prie Nemuno, rašytojas turėjo įsirengęs didelę šeimos sodybą, vadinamą „Kodėlčiaus dvaru“. Čia 44 metus jis su šeima vasarodavo, meistraudavo, rašydavo knygas, priimdavo lankytojus, ekskursijas.[5]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1955 m. pradėjo spausdinti savo kūrinius. 1960 m. priimtas į LSSR rašytojų sąjungą. Parašė scenarijų LTV meniniam filmui „Šešiolikmečiai“ (past. 19851986 m., rež. Raimundas Banionis), jo apsakymo „Tankų mūšis“ (1979 m.) motyvais Rygos kino studija pastatė to paties pavadinimo filmą (1982 m.). Buvo kelių tarptautinių rašytojų organizacijų narys. Daug rašė vaikams. V. Petkevičiaus knygų išversta į latvių, estų, armėnų, čekų, vengrų, vokiečių, ispanų, rusų ir kitas kalbas.

Dėl vieno paskutinių prieštaringai vertintų romanų „Durnių laivas2003 m. rašytoją padavė į teismą europarlamentaras Vytautas Landsbergis bei jo brolis Gabrielius Landsbergis dėl jų tėvo Vytauto Landsbergio-Žemkalnio garbės ir orumo pažeminimo kūrinyje.[6] V. Petkevičius galutinio teismo nuosprendžio nesulaukė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Priemiesčio žmonės: romanas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 449 p.
  • Diena be traktoriaus (iliustr. Edmundas Žiauberis). – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 52 p.: iliustr.
  • Ko klykia gervės: apysaka (iliustr. Edmundas Žiauberis). – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 304 p.: iliustr.
  • Gilės nuotykiai Ydų šalyje: apysaka-pasaka (iliustr. Edmundas Žiauberis). – Vilnius: Vaga, 1964. – 151 p.: iliustr.
  • Speiguoti pavasariai: apsakymai. – Vilnius, 1965. – 376 p.
  • Sieksnis, Sprindžio vaikas. – Vilnius: Vaga, 1966. – 96 p.: iliustr.
  • Apie duoną, meilę ir šautuvą: romanas (iliustr. Eduardas Jurėnas). – Vilnius: Vaga, 1967. – 577 p.: iliustr.
  • Gilės nuotykiai Ydų šalyje: apysaka-pasaka (iliustr. Kastytis Juodikaitis). – 2-iasis leid. – Vilnius: Vaga, 1968. – 151 p.: iliustr.
  • Didysis medžiotojas Mikas Pupkus (iliustr. Edmundas Žiauberis). – Vilnius: Vaga, 1969. – 175 p.: iliustr.
  • Baltas šešėlis: apsakymai. – Vilnius: Vaga, 1970. – 244 p.
  • Ko klykia gervės: apysaka (iliustr. Edmundas Žiauberis). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1973. – 309 p.: iliustr.
  • Apie duoną, meilę ir šautuvą: romanas. – 2-asis patais. leidimas. – Vilnius: Vaga, 1974. – 590 p.
  • Kodėlčius: miniatiūrų apysaka (iliustr. Albina Makūnaitė). – Vilnius: Vaga, 1974. – 99 p.: iliustr.
  • Yra šalis: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1975. – 335 p.: iliustr.
  • Sieksnis, Sprindžio vaikas (iliustr. Kastytis Juodikaitis). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1975. – 103 p.: iliustr.
  • Visi prieš vieną: apsakymai dideliems, mažiems ir milžinams (iliustr. Alfonsas Žvilius). – Vilnius: Vaga, 1976. – 177 p.: iliustr.
  • Molio Motiejus – žmonių karalius: apysaka-pasaka: vidutiniam mokykliniam amžiui (iliustr. Vytautas Jurkūnas). – Vilnius: Vaga, 1978. – 254 p.: iliustr.
  • Gilės nuotykiai Ydų šalyje: apysaka-pasaka (iliustr. Kastytis Juodikaitis). – 3-iasis leid. – Vilnius: Vaga, 1978. – 137 p.: iliustr.
  • Visur duona su pluta: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1978. – 246 p.
  • Grupė draugų: romanas. – Vilnius: Vaga, 1979. – 471 p.
  • Akistatos: staipsniai ir etiudai. – Vilnius: Mintis, 1979. – 245 p.
  • Šermukšnių lietus: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980. – 351 p.
  • Didysis medžiotojas Mikas Pupkus: apysaka-pasaka: jaunesniam mokykliniam amžiui (iliustr. Kastytis Juodikaitis). – 2-asis leid. – V.: Vaga, 1980. – 159 p.: iliustr.
  • Linelis brolelis (iliustr. Danutė Narvydaitė). – Vilnius: Vaga, 1981. – 49 p.: iliustr.
  • Kodėlčius: miniatiūrų apysaka (iliustr. Albina Makūnaitė). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1981. – 103 p.: iliustr.
  • Audra stiklinėje: antidetektyvinė apysaka (iliustr. Arvydas Pakalnis). – Vilnius: Vaga, 1982. – 231 p.: iliustr.
  • Ko klykia gervės: apysaka (iliustr. Edmundas Žiauberis). – 3-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1982. – 287 p.: iliustr.
  • Kasdieniškos legendos. – Vilnius: Mintis, 1982. – 253 p.: iliustr.
  • Didelis ir mažas: apsakymai (iliustr. Nijolė Vilutienė). – Vilnius: Vaga, 1983. – 255 p.
  • Molio Motiejus – žmonių karalius (iliustr. Kastytis Juodikaitis). – 2-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1984. – 206 p.: iliustr.
  • Apie duoną, meilę ir šautuvą: romanas. – 3-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1984. – 547 p.
  • Paskutinis atgailos amžius: romanas. – Vilnius: Vaga, 1986. – 2 kn.
  • Tik trys vilkiukai: apsakymai (iliustr. Kęstutis Kasparavičius). – Vilnius: Vyturys, 1986. – 28 p.: iliustr.
  • Šešiolikmečiai: apysaka. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 355 p.
  • Kaip gimsta baubas: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1990. – 504 p. – ISBN 5-415-00675-3
  • Abra kadabra: apysaka-pamfletas. – Vilnius: Velda, 1991 m. – 2 kn.
  • Gilės nuotykiai Ydų šalyje: apysaka vaikams (iliustr. Edmundas Žiauberis). – Kartot. leid. – Vilnius: Politika, 1994. – 150 p.: iliustr. – ISBN 9986-478-01-4
  • Kodėlčius: miniatiūrų apysaka (iliustr. Ilona Pajarskienė). – 3-asis leidimas. – Vilnius: Alma littera, 1999. – 95 p.: iliustr. – ISBN 9986-02-774-8
  • Sieksnis, Sprindžio vaikas: apysaka (dail. Kastytis Juodikaitis). – 3-as papild leid. – Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2000. – 101 p.: iliustr. – ISBN 9955-435-00-3
  • Didysis medžiotojas Mikas Pupkus: apysaka (iliustr. Edvardas Jazgevičius). – 3-iasis leid. – Vilnius: Alma littera, 2001. – 172 p.: iliustr. – ISBN 9955-08-102-3
  • Durnių laivas: politinių veidų ir šaržų galerija. – Vilnius: Gairės, 2003. – 349 p. – ISBN 9986-625-42-4
  • Molio Motiejus – žmonių karalius: apysaka (dail. Kazimiera Lyvienė). – 2-oji laida. – Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2004. – 276 p.: iliustr. – ISBN 9955-435-34-8
  • Kodėlčius: apysaka (iliustr. Ilona Pajarskienė). – Vilnius: Alma littera, 2006. – 95 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-02-774-4
  • Durniškės: politinių veidų ir šaržų galerija: „Durnių laivo“ tęsinys. – Vilnius: Politika, 2006. – 399 p. – ISBN 9986-478-17-0
  • Prakeiktieji ir pateptieji: apybraižos ir politiniai šaržai. – Vilnius: Politika, 2008. – 447 p. – ISBN 978-9986-478-24-9
  • Gilės nuotykiai Ydų šalyje: apysaka-pasaka (iliustr. Gintaras Jocius). – Vilnius: Alma littera, 2009. – 148 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-38-370-3

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1959 m. „Komjaunimo tiesos“ premija už geriausią apsakymą („Stipriau už dinamitą“)
  • 1964 m. žurnalo „Tarybinis mokytojas“ premija už geriausią apsakymą („Motina“)
  • 1965 m. respublikinė komjaunimo premija už knygą vaikams „Gilės nuotykiai ydų šalyje“
  • 1965 m. medalis „Už našų darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą“
  • 1970 m. medalis „Už našų darbą“
  • 1970 m. LSSR valstybinė premija už vaikų literatūrą, knygas „Didysis medžiotojas Mikas Pupkus“, „Sieksnis Sprindžio vaikas“, „Gilės nuotykiai ydų šalyje“, „Ko klykia gervės“
  • 1971 m. Sąjunginė premija už knygą vaikams „Sieksnis Sprindžio vaikas“
  • 1971 m. LSSR komjaunimo komiteto, Rašytojų sąjungos ir laikraščio „Lietuvos pionierius“ premija už geriausius metų literatūros kūrinius (apsakymus „Kampas“, „Gobšumas“)
  • 1975 m. LSSR gamtosaugos komiteto ir žurnalo „Mūsų gamta“ įsteigta premija už geriausius kūrinius tema „Gamta ir žmogus“
  • 1975 m. žurnalo „Kultūros barai“ premija už geriausią apybraižą („Mėlynos ugnys“)
  • 1980 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas
  • 1980 m. Prano Ziberto šilko kombinato premija už darbo žmogaus paveikslą literatūros kūriniuose (romanuose „Priemiesčio žmonės“, „Šermukšnių lietus“, „Grupė draugų“ ir kt.)
  • 1980 m. Paežerio kolūkio literatūrinė premija už apybraižą apie kolūkio pirmininką A. Giedraitį („Savo vietoj“)
  • 1982 m. laikraščio „Lietuvos pionierius“ premija už geriausią apsakymą („Laurynas“)
  • 1986 m. Darbo raudonosios vėliavos ordinas už nuopelnus Lietuvos SSR kultūrai
  • 1986 m. žurnalas „Naujos knygos“ romaną „Paskutinis atgailos amžius“ paskelbė skaitomiausia metų knyga
  • 1987 m. Prano Ziberto šilko kombinato ypatingasis apdovanojimas už romaną „Paskutinis atgailos amžius“
  • 1995 m. LR aplinkos apsaugos ministerijos premija už ilgametį ir svarų aplinkosaugos idėjų skleidimą literatūros kūriniuose
  • 2003 m. Birštono savivaldybė apdovanojo medaliu „Už nuopelnus Birštonui“
  • 2010 m. po mirties prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo atminimo medaliu Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio proga [7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo