Vytautas Buterlevičius

Vytautas Buterlevičius (1937 m. birželio 6 d. Kaune) – Lietuvos choreografas, baletmeisteris.

Biografija

1978 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų choreografijos klasę, įgijo baletmeisterio kvalifikaciją.

Dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, susidomėjo lietuvių liaudies šokiu, pasitobulinęs ansamblio studijoje, 1954–1975 m. ansamblio „Lietuva“ šokėjas, nuo 1981 m. iki 2010 m. vyr. baletmeisteris. 1961–1963 m. ansamblio „Rūta“ baletmeisteris, 1975–1981 m. vadovas. 1972–1974 m. ansamblio „Vingis“, 1975–1981 m. ansamblio „Rasa“ meno vadovas ir vyriausiasis baletmeisteris. 1975–1976 m. dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1978–1981 m. – Vilniaus pedagoginiame institute estetinio lavinimo katedros vyr. Dėstytojas ir dainų ir šokių ansamblio “Šviesa” baletmeisteris, programos “Parvažiavo saulė” autorius.

Sukūrė šokių, ratelių („Slinkis“ 1978 m., „Paruginis“ 1980 m., „Gailinga“ 1981 m., „Derliaus daina“ 1982 m.), šokių programų („Rugio giesmė“ 1985 m. visos choreografijos autorius ir istorinio tautinio kostiumo ansamblyje “Lietuva” pradininkas„Ein saulelė apie dangų“ 1991 m. Antros dalies scenarijaus ir choreografijos autorius). 1978 m. už nuopelnus liaudies menui ir choreografijos vystimą suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas, o 1987 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. Lietuvos dainų švenčių (1975, 1980, 1985, 1990, 1998, 2003, 2007 m.), folkloro festivalio „Baltica“ (1987 m.) scenarijų autorius, meno vadovas, baletmeisteris. 1985 m. už ansamblių vakaro choreografinį sprendimą skirta I-jo laipsnio Choregrafijos premija. 2003 m. Ansamblių vakaro Kalnų parke vyr režisierius ir vyriausiasis baletmeisteris, ir prologo “Oi, ant kalno balta karūnėlė” skirto Karaliaus Mindaugo katūnavimo 750 m. Jubiliejui autorius. 2012 m. ir 2016 m. Respublikinių moksleivių ansamblių vakarų Kalnų parke – “Tai gražiai, gražiai mane augino” ir “Koks gražus Tavo veidas gimtine” scenarijų autorius, režisierius ir vyr. baletmeisteris.2020 metais, už nuopelnus tautinei kultūrai, apdovanotas “Aukso paukšte”.