Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, organizacija, veikusi Klaipėdos krašte 19221924 m. Komitetas buvo sudarytas iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba narių Martyno Jankaus, Jurgio Strėkio, Jurgio Lėbarto, Viliaus Šaulinskio, Jurgio Brūvelaičio ir Jono Vanagaičio 1922 m. gruodžio 18 d. Į pirmąjį posėdį Klaipėdoje susirinko 1922 m. gruodžio 22 d., 1923 m. sausį oficialiai persikėlė į Šilutę.[1][2]

Nominalus komiteto dalyvavimas Klaipėdos sukilime turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai. Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors realios įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo. Apie komiteto įsteigimą paskelbta 1923 m. sausio 4 d. atsišaukime „Klaipėdos gyventojai!“. Šaulių sąjungos dalyvavimas sukilime buvo parodytas kaip jos reakcija į sausio 7 d. pasirodžiusį komiteto atsišaukimą „Broliai Šauliai!“, kuriame buvo teigiama, kad lietuviai Klaipėdos krašte yra persekiojami. Sausio 9 d. Šilutėje komitetas paskelbė manifestą, kuris turėjo legitimizuoti prancūzų administracijos nuvertimą Klaipėdoje. 1923 m. sausio 19 d. deklaracijoje komitetas pareiškė, kad Klaipėdos kraštas prijungiamas prie Lietuvos autonomijos teisėmis. Gavęs šią deklaraciją, Lietuvos Seimas 1923 m. sausio 24 d. nurodė Ernesto Galvanausko vyriausybei parengti susijungimo aktus.

1923 m. viduryje komitetas virto visuomenine Klaipėdos krašto lietuvininkų organizacija, spaudoje pasisakiusia aktualiais krašto gyvenimo klausimais.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kovos keliais. Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos 15-os metų sukakčiai paminėti Almanachas, Klaipėda, 1938 m.
  2. 1923 metų sausio įvykiai Klaipėdoje, Klaipėda, 1995 m.