Vyda Ragulskienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vyda Ragulskienė
Vyda Ragulskienė.jpg
Gimė: 1931 m. birželio 4 d.
Klaipėda
Mirė: 2009 m. sausio 4 d. (77 metai)
Tėvas: Leonas Kęsgaila-Kenstavičius
Motina: Stefanija Stanevičiūtė-Kęsgailienė
Sutuoktinis(-ė): Kazimieras Ragulskis
Vaikai:

Liutauras, Minvydas

Veikla: inžinierė mechanikė
Alma mater: 1955 m. Kauno politechnikos institutas

Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931 m. birželio 4 d. Klaipėdoje2009 m. sausio 4 d.) – inžinierė mechanikė, profesorė, pirmoji habilituota technikos mokslų daktarė Lietuvoje (1973 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vydos tėvų Leono Kęsgailos-Kenstavičiaus (1895–1979) ir Stefanijos Stanevičiūtės-Kęsgailienės (1899–1984) gimtosios sodybos buvo kaimynystėje, Dapšių kaime, Židikų valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Vydos tėvas buvo Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas.

Jo dukra Vyda Kęsgailaitė, nors buvo perspektyvi pianistė, tačiau negalėjo tęsti mokslo Vilniaus konservatorijoje, nes buvo kalinio tremtinio duktė. Ją ėmė globoti ir sudarė sąlygas mokytis KPI šios aukštosios mokyklos profesorius Vytautas Mošinskis. [1]

1942 m. baigė Kauno V. Kudirkos pradžios mokyklą, 1949 m. aukso medaliu baigė Kauno III mergaičių gimnaziją. 1955 m. su pagyrimu baigė KPI, kartu 1954 m. baigė J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą (dabar konservatoriją). Po 1955 m. dirbo pramonėje, politechnikume, nuo 1958 m. LMA Energetikos institute, ENIMS institute, 19671993 m. KPI. 1965 m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją, 1973 m. mokslų daktaro disertaciją. 1977 m. suteiktas profesorės vardas. [2][3]

Palaidota Ukrinų kapinėse (Mažeikių rajonas).

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

6 mokslinių monografijų, per 250 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 80 išradimų autorė ir bendraautorė. Už mokslinės veiklos rezultatus apdovanota 1983 m. Valstybine premija, parodų diplomais ir medaliais. [4] Ji buvo per pusšimčio apgintų disertacijų vadovė bei konsultantė. Remiantis tyrimų rezultatais su bendraautoriais sukūrė eilę originalių vibrosmūginio tipo sistemų, pripažintų išradimais.

Nemaža laiko skyrė Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, atminimo įamžinimui, taip pat ruošiant daugiatomę enciklopediją „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 m.“ V. Ragulskienė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų, nukentėjusių nuo okupacinio režimo, artimųjų sąjungos Kauno miesto skyriaus vadovė.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Самосинхронизация механических систем / К. Рагульскис, И. Виткус, В. Рагульскене. – Вильнюс: Минтис, 1965. – Т. 1: Самосинхронные и виброударные системы. – 186 с.
  • Ртутные коммутирующие элементы для устройств автоматики / В. – С. С. Зарецкас, В. Л. Рагульскене. – Москва: Энергия, 1971. – (Библиотека по автоматике. Вып. 447) – 104 с.
  • Виброударные системы / В. Л. Рагульскене. – Вильнюс: Минтис, 1974. – 320 с.
  • Двумерные вибрационные приводы / Р. Э. Курило, В. Л. Рагульскене. – Вильнюс: Мокслас, 1986. – 137 с.
  • Контактные системы / В. В. Осташявичюс, Б. В. Рудгальвис, В. Л. Рагульскене, Б. П. Бакшис. – Ленинград: Машиностроение, Ленинградское отделение, 1987. – 279 с.
  • Vibroengineering / One of the authors V. Ragulskienė. – Monograph. Science and Arts of Lithuania. Book 19. Vilnius: Academia Scientiarum Lithuaniae, 1998. – 572 p.
  • Daugiatomis enciklopedinis leidinys „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“. – Vilnius, 2001–2009.
  • Žemaitija: nežinoma istorija / Chas L. Thourot Pichel (vertėja Vida Kęsgailaitė-Ragulskienė). – 2-asis leid. – Klaipėda: Samogitia Media, 2007. – 319 p. – ISBN 978-9955-794-00-4
  • Voverienė O. Žymieji XX amžiaus Lietuvos mokslininkai. Vilnius: Mokslo aidai, 2009, 640 p.
  • Šiaudytis V. Lietuvos šviesuoliai. – Kaunas: Aušra, 2010. – 368 p.
  • Šiaudytis V. Gyvenimas – tai paukščio skrydis prie saulutės arčiau į mėlyną mėlyną dangų… – Kaunas: Aušra, 2011. – 200 p.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]