Vurenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vurenas
Voeren, Fourons
   Voeren wapen2.svg      Voerenvlag.gif   
Sint Martens Voeren.JPG
Sint-Martens-Voeren kaimo reginys

Vurenas
50°45′00″ š. pl. 05°47′00″ r. ilg. / 50.75000°š. pl. 5.78333°r. ilg. / 50.75000; 5.78333 (Vurenas)Koordinatės: 50°45′00″ š. pl. 05°47′00″ r. ilg. / 50.75000°š. pl. 5.78333°r. ilg. / 50.75000; 5.78333 (Vurenas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Belgijos vėliava Belgija
Regionas: Flandrijos regionas Flandrijos regionas
Provincija: Limburgo provincija
Įkūrimo data: 1977
Gyventojų (2017): 4 129
Plotas: 50,63 km²
Tankumas (2017): 82 žm./km²
Pašto kodas: 3790, 3791, 3792, 3793, 3798
Tinklalapis: www.voeren.be
Commons-logo.svg Vikiteka: VurenasVikiteka

Vurenas (ol. Voeren, pranc. Fourons) – Belgijos Flandrijos regiono Limburgo provincijos komuna. Jis yra Flandrijos eksklavas, šiaurėje besiribojantis su Nyderlandais, o pietuose – su Valonijos Lježo provincija. Vurenas yra geografiškai atskirtas nuo likusios Flandrijos teritorijos, todėl laikomas Flandrijos eksklavu Belgijos teritorijoje.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vurenas yra viena iš Tongereno apskrities (Arrondissement Tongeren) komunų. Užima 50,63 km² plotą, turi 4,1 tūkst. gyventojų (2017). Vurenas savo pavadinimą kildina nuo Maso upės dešiniojo intako Vuro (Voer), pratekančio per komuną.

Vurene yra 6 kaimai:

  • ‘s-Gravenvurenas (pranc. Fourons-le-Comte) – didžiausia ir svarbiausia gyvenvietė (1,4 tūkst. gyv.)
  • Sint-Pieters-Voeren (pranc. Fourons-Saint-Pierre)
  • Sint-Martens-Voeren (pranc. Fourons-Saint-Martin)
  • Moelingen (pranc. Mouland)
  • Teuven
  • Remersdaal (pranc. Rémersdael, val. Rèbiévå)
Vorenas atskirtas nuo Limburgo provincijos

Kalbinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 25 % komunos gyventojų sudaro užsienio piliečiai, visų pirma – olandai, per paskutinius 20 metų persikėlę į aukštesnes teritorijas. Oficialiai Vurenas laikomas flamandišku, tačiau kalbinių lengvatų turi didelė prancūziškai kalbančių žmonių bendruomenė. Dauguma vietos gyventojų vartoja limburgiečių kalbą, giminingą olandų bei vokiečių kalboms. Taip pat čia įprastos olandų ir prancūzų kalbos.

Remiantis 1947 m. gyventojų surašymo rezultatais, su kuriais nesutiko flamandų politikai, paaiškėjo, kad daugelyje gyvenviečių vyravo frankofonai. Regionas tapo oficialiai prancūziškai kalbančiu ir 1954 m. perduotas prancūziškajai Lježo provincijai. Tačiau 1963 m. jis perduotas valdyti flamandų Limburgui, nors nėra bendros sienos su Vurenu (pietuose jis ribojasi su Lježo provincija, šiaurėje su Nyderlandais). Savo ruožtu Valonija gavo Comin-Varneton komuną, kuri taip pat neturi bendros sienos (nuo šiaurės šis anklavas yra supamas Flandrijos, pietuose - Prancūzijos) ir kuriame buvo suteikta kalbos lengvatų flamandams.

Vureno atidavimas Flandrijai sukėlė didžiulius protestus tarp vietinių frankofonų, kurie tęsiasi iki šiol. Po tam tikrų nuolaidų devintajame dešimtmetyje Flandrijos vyriausybė vėl pradėjo griežtą regiono olandizaciją, kurią skatino didelė olandų imigracija į aukščiau plytinčias ir pigesnes Vureno žemes. 1995 m. vėl buvo panaikintos frankofonų (apie 40% dabartinių gyventojų) teisės į prancūziškai kalbančių institucijų kūrimą. 2008 m. visi prancūziški vietovardžiai prarado oficialų statusą. Prancūzakalbis jaunimas atsakydamas pradėjo aerozoliniais dažais gadinti olandiškų pavadinimų lenteles.

Etninė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Etninė sudėtis Belgijoje yra komplikuota, todėl sunku teisingai nurodyti gyventojų skaičių pagal kalbinę priklausomybę. Dėl šios priežasties po 1947 m. regionuose atliekant gyventojų surašymus, neberenkami duomenys apie vartojamas kalbas.

Gyventojų skaičius Vureno gyvenvietėse pagal vartojamas kalbas
1930 m. 1947 m.
Olandų k. Prancūzų k. Olandų k. Prancūzų k.
Moelingen 469 72.8% 177 27.2% 182 43.7% 487 56.3%
's Gravenvoeren 922 75.0% 307 25.0% 521 43.7% 672 56.3%
Sint-Martens-Voeren 805 90.1% 88 9.9% 480 58.0% 348 42.0%
Sint-Pieters-Voeren 249 86.8% 38 13.2% 163 49.8% 164 50.2%
Teuven 538 90.9% 54 9.1% 283 46.6% 324 53.4%
Remersdaal 316 75.6% 102 24.4% 92 23.8% 294 76.2%
Viso 3,299 81.2% 766 18.8% 1,721 42.9% 2,289 57.1%

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]