Vojislav Koštunica

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vojislavas Koštunica
serb. Војислав Коштуница
Vojislav Kostunica.jpg
Gimė 1944 m. kovo 24 d. (76 metai)
Belgradas, Vokietijos okupuota Serbija
Sutuoktinis (-ė) Zorica Radović (vedė 1976 m.; jos mirtis 2015 m.)
Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas
Ėjo pareigas 2000 m. spalio 7 d. – 2003 m. kovo 7 d.
Ankstesnis Slobodanas Miloševičius
Vėlesnis Svetozaras Marovičius
Serbijos ministras pirmininkas
Ėjo pareigas 2004 m. kovo 4 d. – 2008 m. liepos 7 d.
Ankstesnis Zoranas Živkovičius
Vėlesnis Mirko Cvetkovičius
Partija Serbijos demokratinė partija
Alma mater Belgrado universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka Vojislav KoštunicaVikiteka
Parašas
Signature of Vojislav Koštunica.png

Vojislavas Koštunica (serb. Војислав Коштуница, g. 1944 m. kovo 24 d.) – buvęs serbų politikas, paskutinis Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas (vėliau postas buvo pakeistas į Serbijos ir Juodkalnijos prezidento postą), prezidentavęs nuo 2000 iki 2003 m. Taip pat V. Koštunica dvi kadencijas buvo Serbijos ministru pirmininku (nuo 2004 iki 2007 m. ir nuo 2007 iki 2008 m.).[1]

2000 m. V. Koštunica kaip „Serbijos demokratinės opozicijos“ (opozicijos prieš tuometinį Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentą Slobodaną Miloševičių) kandidatas laimėjo Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidento rinkimus. Pergalė paskatino S. Miloševičiaus nuvertimą ir tarptautinių sankcijų Jugoslavijos Federacinei Respublikai panaikinimą. Vis dėlto, V. Koštunica atsisakė bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), o jo vadovaujama Serbijos demokratinė partija pasitraukė iš koalicinės vyriausybės, protestuodama dėl sprendimo S. Miloševičių išduoti tribunolui. Po 2003 m. Serbijos parlamento rinkimų V. Koštunica sudarė mažumos vyriausybę, kurią sudarė Serbijos demokratinė partija ir S. Miloševičiaus vadovaujama Serbijos socialistų partija, ir tapo vyriausybės vadovu. Jis buvo vienas iš svarbiausių politinių veikėjų priimant pirmąją nepriklausomos Serbijos konstituciją, taip pat paskelbiant Serbijos neutralitetą. Antrosios ministro pirmininko kadencijos metu (2007-2008 m.) V. Koštunica pasipriešino Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui (SAS), kuris išreiškia šalies norą prisijungti prie Europos Sąjungos. Dėl tos priežasties Koštunicos vadovaujama vyriausybė po metų žlugo, o 2008 m. parlamento rinkimus laimėjo proeuropietiškos partijos.

Jis buvo vienas iš Serbijos demokratinės partijos įkūrėjų ir pirmasis jos prezidentas nuo partijos įkūrimo 1992 m. iki 2014 m. 2014 m. kovo 19 d., po to kai jo partijai pirmą kartą istorijoje nepavyko pasiekti 5 % slenksčio, būtino gauti bent vieną mandatą, V. Koštunica atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų ir pasitraukė iš politikos.[2] 2014 m. spalio mėnesį jis paliko partiją po nesutarimų su nauja partijos vadovybe dėl, jo nuomone, politinio neutralumo nesilaikymo.[3] 2014 m. lapkritį V. Koštunica įkūrė dešiniųjų euroskeptikų „Serbijos valstybingumo judėjimą“.[4]

Ankstyvasis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vojislavas Koštunica gimė 1944 m. kovo 24 d. Belgrade, Vokietijos kontroliuojamoje Serbijoje. 1962 m. baigė vidurinę mokyklą Belgrade. Tais pačiais metais V. Koštunica įstojo į Belgrado universiteto teisės fakultetą, kurį baigė 1966 m. 1970 m. jis įgijo magistro laipsnį, o 1974 m. apsigynė daktaro disertaciją tema „Institucionalizuota opozicija politinėje kapitalizmo sistemoje“.[1]

Nuo 1970 iki 1974 m. V. Koštunica dirbo padėjėju teisės fakultete. 1974 m. jis buvo atleistas dėl kritikos tuometinio Jugoslavijos prezidento Josipo Broz-Tito komunistiniam režimui. Vėliau V. Koštunica dirbo socialinių mokslų institute, o nuo 1981 m. – filosofijos ir socialinės teorijos institute, kuriame susidomėjo žmogaus teisių apsauga, ypač sąžinės ir žodžio laisvės gynyba.[1]

Politinė karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1989 m. Vojislavas Koštunica su dar keliais bendraminčiais įkurė Demokratų partiją. 1992 m. jis paliko partiją dėl partijos lyderių nesutarimų ir įkūrė Serbijos demokratinę partiją.[1]

Jugoslavijos prezidentas (2000-2003 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Remiamas tiek nacionalistų, tiek liberalų, „Serbijos demokratinės opozicijos“ kandidatas Vojislavas Koštunica laimėjo 2000 m. rugsėjo 24 d. Jugoslavijos prezidento rinkimus prieš tuometinį Jugoslavijos prezidentą Slobodaną Miloševičių. Per pirmąjį balsavimo turą jis surinko 50,24 % balsų[5] – vos keliais tūkstančiais balsų daugiau nei reikalaujamas minimumas, norint laimėti prezidento rinkimus be pakartotinio turo. Vis dėlto, federacinė rinkimų komisija paskelbė, jog V. Koštunica surinko vos 49 % rinkėjų balsų ir pradėjo ruoštis pakartotiniam rinkimų turui. „Serbijos demokratinė opozicija“ pasipriešino rinkimų komisijos paskelbtiems rezultatams, sakydama, jog jų kandidatas surinko 52,54 % rinkėjų balsų ir atsisakė surengti antrą turą. Suklastoti rinkimų rezultatai privertė šimtus tūkstančių žmonių protestuoti, reikalaudami nuversti S. Miloševičių ir surengti sąžiningus rinkimus.[6] 2000 m. spalio 7 d. S. Miloševičius atsistatydino ir paskyrė V. Koštunicą Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentu.[7] Jis buvo paskutinis Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas.

V. Koštunica atvirai priešinosi S. Miloševičiaus išdavimui Hagos tribunolui ir kelis kartus dalyvavo teisme kaip jo gynėjas.[8]

Serbijos ministras pirmininkas (2004-2008 m.)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po 2003 m. gruodžio mėnesį vykusių Serbijos parlamento rinkimų Serbijos demokratinė partija suformavo mažumos vyriausybę kartu su „G17 Plus”, „Serbijos atsinaujinimo sąjūdžiu“ ir „Naująja Serbija“. Vyriausybę palaikė, bet ministrų postų negavo Serbijos socialistų partija. 2004 m. kovo mėnesį V. Koštunica, kaip Serbijos demokratinės partijos vadovas, tapo Serbijos ministru pirmininku.[9]

2007 m. gegužės 15 d. V. Koštunica prisiekė antrajai Serbijos ministro pirmininko kadencijai.[10] 2008 m. vasario 17 d. Kosovui paskelbus nepriklausomybės deklaraciją, Serbijos vyriausybė išgyveno krizę. Dėl tos priežasties 2008 m. kovo 8 d. V. Koštunicos vyriausybė žlugo beveik po metų nuo praėjusių parlamento rinkimų.[11] Nauji parlamento rinkimai buvo surengti 2008 m. gegužės 11 d., kuriuos laimėjo tuometinio Serbijos prezidento Boriso Tadičiaus suformuota proeuropietiška rinkimų koalicija „Už europietišką Serbiją – Borisas Tadičius“ (serb. За европску Србију – Борис Тадић).

Politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vojislavas Koštunica yra konservatyvus politikas, turintis tvirtas antikomunistines pažiūras,[12] tačiau kritiškas Vakarų pasauliui, ypač Jungtinėms Valstijoms ir Europos Sąjungai.[13] V. Koštunica Vokietijos savaitiniam naujienų žurnalui „Der Spiegel“ teigė, kad, jo nuomone, jo pažiūros yra „gana artimos de Goliui“.[14]

Kosovo politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas Baltuosiuose rūmuose sveikinasi su tuometiniu Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentu Vojislavu Koštunica
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su V. Koštunica kremliuje, 2000 m. spalio 27 d.
V. Koštunica su tuometine JAV valstybės sekretore Kondoliza Rais, 2006 m. liepos 12 d.

2008 m. vasario 21 d. Kosovui paskelbus nepriklausomybės deklaraciją, V. Koštunica, kalbėdamas apie protesto mitingą Belgrade, pasakė kalbą. Ištrauka iš kalbos pateikiama žemiau:[15]

Cquote2.png Gerbiami Serbijos piliečiai, Serbijos! Kas yra Kosovas? Kur yra Kosovas? Kieno yra Kosovas? Ar tarp mūsų yra kuris ne iš Kosovo? Ar tarp mūsų yra kuris galvoja, kad Kosovas mums nepriklauso? Kosovas – tai pirmasis Serbijos vardas. Kosovas priklauso Serbijai. Kosovas priklauso serbų tautai. Taip buvo visada. Taip bus visada. Nėra jokios jėgos, jokios grėsmės ir nėra jokių bausmių, pakankamai didelių ir bjaurių, kad bet kuris serbas bet kuriuo metu nepasakytų, kad Kosovas yra Serbija! Niekas niekada iš mūsų neišgirs, kad Pečo patriarchatas mums nepriklauso, kad Visoki Dečanų ir Gračanicos vienuolynai yra ne mūsų! Kad vieta, kurioje gimėme, nėra mūsų; mes ir mūsų valstybė, ir mūsų bažnyčia, ir viskas, kas daro mus tokiais, kokie esame šiandien! Jei mes, kaip serbai, atsisakome Serbijos, savo kilmės, savo Kosovo, savo protėvių, savo istorijos, tada kas mes esame, serbai? Koks tada mūsų vardas?

Vojislavas Koštunica

Cquote1.png


Į protestą suvažiavo tūkstančiai žmonių. Kai kurie protestuotojai užpuolė ambasadas ir plėšė parduotuves.[16]

2008 m. vasario 25 d. V. Koštunica pareikalavo, kad Jungtinės Valstijos atšauktų Kosovo pripažinimą, perspėdamas, jog „nebus stabilumo“, kol nebus panaikinta „netikra valstybė“.[17]

Europos Sąjungos politika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. balandžio 4 d. Vojislavas Koštunica pareiškė, jog narystė Europos Sąjungoje nebėra Serbijos darbotvarkėje. Jis teigė, kad prieš tęsiant integraciją į Europos Sąjungą, Serbija ir ES turėtų aptarti Serbijos vientisumo klausimą.[18] Jis pareiškė, kad Serbija jokiu būdu neturėtų pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS), kurį pavadino „Solanos sutartimi“.[19]

2008 m. balandžio 21 d. V. Koštunica pareiškė, jog SAS atsižvelgia į Europos komisaro Olio Reno ir Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriaus Chavjero Solanos, o ne į Serbijos interesus. Jis taip pat sakė, kad „NATO paktas negali reikalauti, kad Serbija šiuo parašu pripažintų Kosovo nepriklausomybę.“[20]

2008 m. balandžio 26 d. V. Koštunica pasakė, jog kiekvienas, pasirašęs SAS Serbijos vardu, tampa Serbijos suirimo bendrininku. Jis taip pat pareiškė, jog kažkas sutartyje yra paslėpta, sakydamas „Esu įsitikinęs, kad kiekvienas serbas mato, kad kažkas yra slepiama, ir kad Solanos sutartyje yra kažkas netinkamo.“ Jis taip pat paklausė „kas Serbijoje drįsta ignoruoti šiuos faktus ir nuslėpti tikrąjį Solanos sutarties tikslą“, kuris, anot jo, yra Kosovo pripažinimas.[21]

2008 m. balandžio 28 d. jis pasakė, jog „parašas negalioja Serbijai ir tas, kuris pasirašys SAS, turės prisiimti atsakomybę už tokį aktą“.[22] Vis dėlto, tuometinis Serbijos prezidentas Borisas Tadičius balandžio 29 d. dalyvavo SAS pasirašymo ceremonijoje Liuksemburge, kurios metu kartu su Serbijos ministro pirmininko pavaduotoju Božidaru Dželičiumi Serbijos vardu pasirašė dokumentą. Gegužės 1 d. V. Koštunica pripažino, jog Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas buvo teisus, sakydamas, kad SAS turėjo būti pasirašytas dar prieš tai, kai 18-ka Europos Sąjungos valstybių pripažino neteisėtą Kosovo nepriklausomybę.[23] Vos kitą dieną, gegužės 2 d., jis pažadėjo po artėjančių parlamento rinkimų anuliuoti susitarimą, pavadindamas jį „apgaule“, „Solanos sutartimi“ ir „Tadičiaus-Dželičiaus SAS parašu“.[24] Jis taip pat pasakė, jog SAS pasirašymo aktas yra antikonstitucinis ir antivalstybinis bei veda į Serbijos suirimą.[25] Gegužės 4 d. V. Koštunica pavadino dokumentą „klastojimu ir apgaule“.[26]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 „Vojislav Koštunica – kandidat DSS-a“. B92. Nuoroda tikrinta 2020-05-16. 
  2. „Kostunica`s resignation: Political retirement of last Serbian Euro-skeptic“. balkaneu.com. 2014-03-20. Nuoroda tikrinta 2020-05-16. 
  3. „Vojislav Koštunica napustio DSS“. Vreme. 2014-10-14. Nuoroda tikrinta 2020-05-16. 
  4. „Slobodan Samardžić izabran za predsednika DPS-a“. N1. 2015-06-13. Nuoroda tikrinta 2020-05-16. 
  5. ElectionGuide.org: Serbia and Montenegro
  6. „Годишњица Петог октобра“. Radio Television of Serbia (Serbų k.). 2016-10-05. Nuoroda tikrinta 2020-05-19. 
  7. Thompson, Wayne C. (2008). The World Today Series: Nordic, Central and Southeastern Europe 2008. Harpers Ferry, West Virginia: Stryker-Post Publications.
  8. Barlovac, Bojana (2010-10-05). „Vojislav Kostunica – The Nationalist“. Balkan Insight. Nuoroda tikrinta 2020-05-19. 
  9. Timeline: After Milosevic BBC News, 2006-06-06
  10. Rauch, Robert. „Vojislav Koštunica. Last President of Yugoslavia and Prime Minister of Serbia“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2020-05-19. 
  11. „Serbian president dissolves parliament“. The Guardian. 2008-03-13. Nuoroda tikrinta 2020-05-09. 
  12. Spoerri, Marlene (2015). Engineering Revolution– The Paradox of Democracy Promotion in Serbia. University of Pennsylvania Press. ISBN 9780812246452.
  13. Ostojic, Mladen (2016). Between Justice and Stability– The Politics of War Crimes Prosecutions in Post-Miloševic Serbia. Routledge. ISBN 9781317174998.
  14. „English Summaries“. Der Spiegel. 2000-11-13. Nuoroda tikrinta 2020-05-19. 
  15. „The Promise is Given, Kosovo is Serbia as Long as We Live“. Tanjug. 2008-02-21. 
  16. Judah. The Serbs. Yale University Press. ISBN 978-0-300-15826-7.
  17. Kirka, Danica (2008-02-26). „Putin's Likely Successor, Pledging Support for Serbia, Signs Pipeline Deal“. The Washington Post. Associated Press. 
  18. „Koštunica: EU membership not on agenda“. B92. 2008-04-04. Nuoroda tikrinta 2020-05-19 archiveurl=https://web.archive.org/web/20110607014646/http://www.b92.net/eng/news/politics-article.php?yyyy=2008&mm=04&dd=04&nav_id=49087. 
  19. [1] Archyvuota kopija 2008-04-12 iš Wayback Machine projekto.
  20. „SAA not in Serbia's state interests“. B92. 2008-04-21. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20. 
  21. „Koštunica on SAA: Who dares to become accomplice“. B92. 2008-04-26. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07l. Nuoroda tikrinta 2010-12-21. 
  22. „Koštunica slams EU deal signing as anti-state“. B92. 2008-04-28. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20. 
  23. „Koštunica agrees with Lavrov: SAA long overdue“. b92. 2008-05-01. Nuoroda tikrinta 2020-05-09. 
  24. „EU deal signature will be annulled“. B92. 2008-05-02. Suarchyvuotas originalas 2008-05-03. Nuoroda tikrinta 2020-05-20. 
  25. „Koštunica: SAA breaking Serbia up“. B92. 2008-05-03. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20. 
  26. „Koštunica says signed EU deal is forgery“. B92. 2008-05-04. Suarchyvuotas originalas 2011-06-07. Nuoroda tikrinta 2020-05-20. 
Politinis postas
Prieš tai:
Slobodanas Miloševičius
Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas
2000-2003
Po to:
Svetozaras Marovičius
Prieš tai:
Zoranas Živkovičius
Serbijos ministras pirmininkas
2004-2008
Po to:
Mirko Cvetkovičius
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.