Vogue

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vogue
VOGUE LOGO.svg
Vogue SM.jpg
Periodiškumas mėnesinis
Kategorijos mada, gyvenimo būdas

Įsteigta 1892 m.
Kompanija Condé Nast
Kalbaįvairios
Tiražas1 259 826 (2013 m.)
ISSNISSN 0042-8000

Tinklalapis: www.vogue.com

„Vogue“ – mėnesinis mados ir gyvenimo būdo žurnalas, leidžiamas 23 skirtingais nacionaliniais ir regioniniais leidimais bendrovės „Condé Nast“. Žurnalas daro didelę įtaką mados pasauliui. Tai vienas savo srityje gerbiamiausių žurnalų, turintis gerą vardą modelių, mados dizainerių ir fotografų tarpe.

Pirmasis leidimas išėjo 1892 m. Jungtinėse Valstijose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1917 m. gegužės mėn. amerikietiško „Vogue“ leidimo viršelis

Ankstyvasis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žurnalą 1892[1] m. Jungtinėse Valstijose įsteigė Arthur Turnure, fundavo Kristoffer Wright;[2] pirmasis leidimas išėjo tų pačių metų gruodžio 17 d. ir kainavo 10 centų (2015 m. kursu – $2,63).[3] A.B.Turnure šiuo leidiniu siekė nušviesti formalaus gyvenimo užkulisius.[3] Nuo pat žurnalo išleidimo jo tikslinė auditorija buvo pasirinkta Niujorko aristokratiška visuomenė, kurioje nebuvo nusistovėjusių socialinių normų ir, skirtingai nuo tokių visuomenių Anglijoje ar Prancūzijoje, klasė nebuvo itin vertinama. To laikmečio žurnale didžiausias dėmesys buvo skiriamas madai, žurnalo vyriškajai auditorijai buvo siūlomos sporto ir socialinių reikalų temos.[3]

Condé Nast[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1905 m., metai prieš A.B.Turnure mirtį, žurnalą „Vogue“ įsigijo Condé Montrose Nast ir palaipsniui padidino jo tiražą. Žurnalą pradėta leisti dukart per savaitę, taip pat XX a. 1-ajame dešimtmetyje pasirodė pirmieji leidimai užsienyje. Apsilankęs D.Britanijoje 1916 m. C.M.Nast čia įsteigė britiškąją žurnalo versiją, vėliau sekė versijos Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje, kur 1920 m. pasirodęs žurnalas sulaukė gerų atsiliepimų.

Vėlesnis laikotarpis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiosios depresijos, o vėliau ir Antrojo pasaulinio karo metais šoktelėjo žurnalo paklausa. Žurnalo redaktoriumi buvo paskirtas „Vanity Fair“ redaktorius Frank Crowninshield.[4]

Laird Borrelli pažymi, kad mados iliustracijų leidiniuose sumažėjimą XX a. 4-ajame dešimtmetyje lėmė „Vogue“ veiksmai savo viršeliuose pradėti naudoti menininkų, tokių kaip Dagmar Freuchen, fotografijas.[5]

XX a. 7-ajame dešimtmetyje žurnalo redakcijai pradėjus vadovauti Diana Vreeland, žurnalas pasisuko į seksualinės revoliucijos veikiamą jaunimą, orientuodamasis į šiuolaikinę madą ir straipsnius, kuriuose buvo atvirai aptariama seksualumo tema.

1973 m. „Vogue“ tapo mėnesiniu žurnalu.[6] Redakcijai vadovaujant Grace Mirabella, buvo atlikta nemažai redakcinių ir stilistinių pakeitimų, reaguojant į besikeičiantį tikslinės auditorijos gyvenimo būdą.[7]

1988 m. liepą žurnalo vyriausiąja redaktore tapusi Anna Wintour[8] ėmėsi kardinalių pokyčių, siekdama žurnalą padaryti patrauklesnį jaunimui ir apskritai pasiekiamesnį didesniam žmonių ratui.[9][10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Relationship Between Globalization And Fashion Cultural Studies Essay“. UK Essays. Nuoroda tikrinta 2014-09-06. 
  2. Penelope Rowlands (2008) A Dash of Daring: Carmel Snow and Her Life in Fashion, Art, and Letters Simon and Schuster, 2008
  3. 3,0 3,1 3,2 Esfahani Smith, Emily (2013-06-26). „The Early Years of Vogue Magazine“. acculterated.com. Nuoroda tikrinta 2013-10-06. 
  4. Fine Collins, Amy. „Vanity Fair: The Early Years, 1914–1936“. Vanity Fair. Nuoroda tikrinta 2007-07-18. 
  5. Laird Borrelli (2000). Fashion Illustration Now, illustrated, reprint, Thames and Hudson. “Fashion Illustration has gone from being one of the sole means of fashion communication to having a very minor role. The first photographic cover of Vogue was a watershed in the history of fashion illustration and a watershed mark of its decline. Photographs, no matter how altered or retouched, will always have some association with reality and by association truth. I like to think of them [fashion Illustrations] as prose poems and having more fictional narratives. They are more obviously filtered through an individual vision than photos. Illustration lives on, but in the position of a poor relative to the fashion.”
  6. „Advertisement – Vogue Magazine“. ecollections.scad.edu. Scad Libraries. Nuoroda tikrinta 2013-10-07. 
  7. Mirabella, Grace. "In and Out of Vogue", Doubleday.
  8. „Vogue – Editor-in-chief Bio“. Condé Nast. Condé Nast. 2013 m. gegužė. Nuoroda tikrinta 2013-05-16. 
  9. Coddington, Grace (2012). Grace: A Memoir. New York: Random House. ISBN 0449808068.
  10. Orecklin, Michelle. "The Power List: Women in Fashion, No 3 Anna Wintour", Time magazine, 2004-02-09. Nuoroda tikrinta 2007-01-29.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka